Specialistai ir mokslininkai tarsis, kaip gausinti stintų išteklius

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Dabartinė stintų išteklių būklė ir priemonės jiems apsaugoti ar atkurti – šia tema rytoj, gegužės 19 d., tarsis Šilutėje susirinkę Aplinkos ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai, mokslininkai, žvejai, – praneša Aplinkos ministerija.

Stintos – gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Kadangi jos gana svarbios ir aplinkosauginiu, ir ūkiniu, ir rekreacijos požiūriu, visuomenė, žvejybą reglamentuojančios institucijos ir mokslo įstaigos šiai žuvų rūšiai skiria ypač daug dėmesio.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, Lietuvoje iki 1990 m. versliniu būdu stintos jūroje nebuvo žvejojamos, bet pastaruosius du dešimtmečius jos čia gaudomos gana intensyviai. Pavyzdžiui, 1999 m. Baltijos priekrantėje sugauta net 216 tonų stintų, 2009 m. – 107 tonos, tačiau 2010 m. – tik 17 tonų. Pernai mažiau stintų sužvejota ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje – 158 tonos, o šiemet Kuršių mariose sugautos tik 2 tonos, Nemuno žemupyje – 109 tonos (beje, didžiąją laimikio dalį sudarė labai smulkios žuvys). Kadangi žvejų laimikiai, pasak Vilmanto Graičiūno, labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, jie gali ir neatspindėti tikrojo stintų išteklių kiekio, tačiau tikėtina, kad šie ištekliai mažėja dėl per intensyvios žvejybos.

Pagal mokslininkų rekomendacijas nuo 2003 m. buvo uždrausta žvejoti po neršto grįžtančias stintas. Prasidėjus masiniam jų nerštui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu stintų žvejyba nutraukiama. Nustatomi jų gaudyklių ir sugavimo limitai Kuršių mariose, žvejybos vietų ir įrankių limitai Nemuno žemupyje, apribojamas Baltijos jūros priekrantėje stintas žvejojančių žvejybos grandžių skaičius ir žvejybos įrankių kiekis.

Pagrindinių verslinių žuvų sugavimo Kuršių mariose limitus kasmet nustato bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos komisija žuvininkystės klausimais, atsižvelgusi į abiejų šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir jų rekomendacijas. Šiemet Lietuvos žvejams leista sugauti 470 tonų stintų, Rusijos Federacijos – 240 tonų.

Jeigu būtų uždrausta verslinė stintų žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, padidėtų žvejų mėgėjų laimikiai Kuršių mariose, tačiau būtų nuskriausti vartotojai. Iki 1990 m., kai verslinė žvejyba priekrantėje nevyko, stintų parduotuvėse atsirasdavo tik kovo-balandžio mėnesiais, prasidėjus jų verslinei žvejybai Nemune. Dabar šių žuvų galima nusipirkti jau nuo lapkričio mėnesio. Jūroje sugautos stintos yra geresnės maistinės vertės nei sužvejotos prieš nerštą. Žvejojant ilgesnį laikotarpį, išlieka pastovesnės šių žuvų supirkimo kainos ir žvejų verslininkų pajamos. Jeigu bus uždrausta žvejoti stintas Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, prarasime, Vilmanto Graičiūno manymu, unikalią, tik šiam kraštui būdingą kultūros paveldo dalį, neteksime šimtametės stintų žvejybos tradicijos. Todėl rytoj per pasitarimą Šilutėje bus ieškoma sprendimų, kaip tvariai plėtoti žuvininkystę.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą