Nuotraukos Traksėdžių pagrindinės mokyklos

Pavėlavęs pavasaris šiomis dienomis, atrodo, jau sugrįžo į savo vėžes: netrūko šilumos, pavasarinio lietaus su perkūno grumėjimu, viskas sužaliavo ir pražydo.

Antradienio rytą prie mokyklos sulapojusių medžių paunksmėje sustojo didelis samdytas autobusas. Netrukus į jį sugužėjo būrys vaikų – ikimokyklinių grupių auklėtinių, lydimų savo auklėtojų. Taip prasidėjo kelionė į Rambyno regioninį parką. Kelionė per žaliuojantį pamario kraštą truko neilgai, netrukus atvykome į Pagėgių savivaldybę, kurios teritorijoje yra garsusis legendomis apipintas Rambyno kalnas, gynęs ir saugojęs mūsų protėvius nuo priešų.

Išlipę iš autobuso, nuo Bitėnų ekskursantai pajudėjo link Rambyno kalno. Vaikai apžiūrėjo kalną, pasidžiaugė žaliuojančiomis Lietuvos upių tėvo Nemuno krantais, kopė didžiuliais mediniais laiptais. Netrukus visi pasijuto šiek tiek pavargę ir gražioje pievelėje susėdo valgyti priešpiečių. Atgavę jėgas, netrukus aptiko žaidimų aikštelę, kur galėjo žaisti ir dūkti kiek širdis geidžia. Netrukus atėjo ir pietų metas. Juk taip smagu ir skanu visiems drauge pietauti prie bendro stalo lauke.

Šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių ir emocijų, ikimokyklinukai vėl sėdo į autobusą ir pasuko link namų. Beje, pakeliui namo ne vienas jaunasis keliautojas autobuse jau miegojo.

Susiję įrašai:

1. Dviratis jėga! Šilutiškiai oficialiai pradėjo dviratininkų sezoną
2. Dažais išterliotas Traksėdžių mokyklos pastatas
3. “Pamatėme tikrąjį Vokietijos gyvenimą”
4. “Atėnės” sportininkės sporto sezoną pradėjo sidabro medaliais
5. „Šilutė“ naująjį NKL sezoną pradėjo pergale

Nuotraukos F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

Gegužės 21 d., antradienį, pasitinkant Šilutės miesto gimtadienio šventę, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengta tarptautinė konferencija „Kristijonas Donelaitis ir laikas“, kurią koordinavo žinomos kraštietės – prof. habil. dr. Dainora Pociūtė ir hum. m. dr. Alma Lapinskienė. Konferencijoje, surengtoje vykdant projektą „Kristijonas Donelaitis: knygos metų laikai“, finansuotą Šilutės rajono savivaldybės ir Kultūros rėmimo fondo, giliau pažvelgta į K. Donelaitį kaip kūrėją, aplinką ir to meto kultūros erdvę, formavusią jį kaip asmenybę, klasiko kūrybos vertę ir atgarsius, kurie aptinkami šiuolaikinėje literatūroje, minėjimo, įamžinimo klausimus ir kt. Į konferenciją atvyko ir šiltai jos dalyvius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė.

Pranešimus konferencijoje skaitė: Lietuvos Kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis (,,Pasirengimo K. Donelaičio jubiliejui Kaliningrado srityje apžvalga”); Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, prof. habil. dr. Dainora Pociūtė („Sakralusis ir žemiškas laikas Prūsų Lietuvos poetinėje tradicijoje“); Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis („Kūrybinė ir pastoracinė K. Donelaičio veikla Prūsijos karalystės religinio bei kultūrinio gyvenimo kontekste“); Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, hum. m. dr. Alma Lapinskienė („K. Donelaičio „Metų“ vertimai“); Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkas, rašytojas Borisas Bartfeldas („Kristijono Donelaičio tekstų likimas ir tarpkultūrinis fenomenas rusiškosios Kaliningrado srities teritorijoje XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje“); Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas („Donelaičio propagavimas ir suvokimas daugiakultūrinėje aplinkoje“); Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, hum. m. dr. Ilona Čiužauskaitė („Kristijono Donelaičio kūrybos recepcija“); Kaliningrado kraštotyros klubo narys Borisas Adamovas („Poetas Kristijonas Donelaitis ir jo aplinka“); Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentė, dr. Žavinta Sidabraitė („Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro, arba kaip menka tampa didžiu“).

Prof. habil. dr. D. Pociūtė pastebėjo, kad „K. Donelaitis ir laikas“ – nauja, iššūkį kelianti tema, o pati konferencija – savita pamoka susirinkusiems jauniesiems šilutiškiams, ir ne tik jiems. Šilutiškiai turi kuo didžiuotis – su šiuo kraštu susiję du didžiausi lietuvių literatūros klasikai – K. Donelaitis, poemoje pavaizdavęs Mažosios Lietuvos lietuvių – būrų gyvenimą ir A. Baranauskas, kurį dar jaunystėje likimas buvo atvedęs į Vainutą. Ko gero pagrindinės vertybės, kurias skaitytojas aptinka „Metuose“ – harmoninga buitis, dvasingumas, meilė darbui.

Pirmiausia konferencijos dalyviai susipažino su veiklomis, kurias planuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Kaliningrade kartu su Lietuvos ir Kaliningrado institucijomis, artėjant K. Donelaičio 300 metų jubiliejui. Kaip savo pranešime teigė R. Senapėdis, Kaliningrado srities miestuose ir miesteliuose daroma daug gražių ir prasmingų darbų. 2011 m. rudenį Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje vykusios literatūros šventės metu Lietuvos ir Kaliningrado srities rašytojų atsodintas iškiliojo lietuvių literatūros klasiko sodas, vyksta plenerai, įvairūs renginiai, taip pat planuojama Kaliningrado sr. esančiai Nesterovo bibliotekai suteikti K. Donelaičio vardą.

„Metai“ – pirmasis pasaulietinio turinio lietuvių literatūros kūrinys, sukurtas kaip menas, o ne susietas su religine tradicija. Akcentuodama šį faktą, savo pranešime prof. habil. dr. D. Pociūtė palietė amžinybės ir laikinumo temą, poemos autoriaus tikslą – išmokyti žmones gyventi „teisingai“, pagal tam tikrą ritmą. Kūrinio originalumą ir vertę pabrėžia tai, kad 1977 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sprendimu K. Donelaičio poema „Metai“ įtraukta į pasaulinį literatūros šedevrų sąrašą.

Dr. A. Lapinskienė apžvelgė „Metų“ vertimų į kitas kalbas situaciją, pranešime išsamiau analizuodama vertimus į rusų ir baltarusių kalbas. Šiais metais turėtų pasirodyti poemos vertimas į ispanų kalbą. Kaip teigė pranešėja, ispanams tai bus nauja ir įdomi pažintis su Lietuva.

Kalbėdamas apie K. Donelaičio tekstų likimą ir tarpkultūrinį fenomeną rusiškosios Kaliningrado srities teritorijoje, B. Bartfeldas atskleidė, jog literatūros klasikas Kaliningrade nebuvo žinomas tol, kol apie jį nepradėjo kalbėti lietuviai. Tiesa, dar ir šiomis dienomis atsiranda turinčių klaidingą nuomonę ar mažai nutuokiančių, kas yra Donelaitis.

Kultūra ir švietimas yra produktyvios sritys, labiausiai tinkamos tarptautiniam bendradarbiavimui. A. Bartnikas savo pranešime teigė, kad naujaisiais laikais Kaliningrado srityje susidarė pakankamai palanki situacija kurti daugiakultūrę visuomenę. Daugėja norinčių atvykti į Kaliningradą, kūrybiškumo konkursai, konferencijos sulaukia didelio jaunuomenės dėmesio. Siekiama, kad visi, ne tik lietuviai, žinotų apie K. Donelaitį, L. Rėzą, kitas iškilias asmenybes.

Savo pranešime aptardama K. Donelaičio kūrybos recepciją dr. I. Čiužauskaitė minėjo, jog lietuvių grožinės literatūros pradininką galima pavadinti archetipiniu modeliu poetui tremtiniui. Poetas iškyla kaip tautos atgimimo simbolis, o J. Marcinkevičius „Metus“  yra pavadinęs lietuviškąja Biblija. Šiuolaikiniai kūrėjai mėgsta eksperimentuoti K. Donelaičio leksika, hegzametru.

Gilinantis į kūrybą, visada pravartu pažinti aplinką, kurioje formavosi, augo, tobulėjo kūrėjo asmenybė. B. Adamovas, pristatydamas savo pranešimą, suteikė galimybę konferencijos dalyviams iš arčiau pažinti šeimą, kurioje užaugo K. Donelaitis, studijų laikotarpio savitumą, įtakas, kurių veikiamas kūrėjas formavo savo pasaulėžiūrą, žvilgtelėti į asmeninį gyvenimą, darbo metus, požiūrį į žmones ir kitus reikšmingus dalykus.

Ar galvojo K. Donelaitis publikuoti savo kūrybą? Šį klausimą iškėlė konferenciją užbaigusi, poetiškiausio pranešimo autorė dr. Ž. Sidabraitė. Anot pranešėjos, dar esant gyvam K. Donelaičiui, yra žinomas jo eilių vertimas į vokiečių kalbą. Poetas savo kūrinius skaitydavo draugams, kūrybos nesureikšmino, tiesiog mėgavosi ja. Sąmoningai pasirinko rašyti apie beteisį būrą, labiau akcentavo ne žmogaus didybę, bet jo menkumą, laikinumą.

Po konferencijos bibliotekos literatūros fondus praturtino R. Senapėdžio dovanotas itin vertingas 2010 m. skaitytojus pasiekęs faksimilinis Liudviko Rėzos vokiečių kalba parengto K. Donelaičio „Metų“ leidinys. K. Donelaitis poemą parašė apie XVIII a. 8-ą dešimtmetį, o 1818 m., praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po K. Donelaičio mirties, L. Rėza pirmasis kūrinį parengė leidimui ir jam suteikė „Metų“ pavadinimą, išvertė poemą į vokiečių kalbą.

Tądien Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sklandžiusi K. Donelaičio dvasia sušildė ir dvasiškai praturtino tuos, kurie palieka atviras širdis praeičiai, iš tikrųjų esančiai visai šalia mūsų.

Susiję įrašai:

1. Konferencija „Kristijonas Donelaitis ir laikas“
2. Bibliotekoje – literatūros ir muzikos vakaras
3. Kristijonas Donelaitis: Tarptautinio tapybos plenero 2011 parodos atidarymas
4. Iš Tarptautinės konferencijos BIBLIO 2012 „Inovatyvi biblioteka“ Brašove sugrįžus
5. Kraštiečių šventės atgarsiai skatina sugrįžti

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Šilutės r. savivaldybė informuoja dėl maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimo birželio mėnesį.

Šilutės miesto gyventojams maistas bus dalinamas Žuvų g. 1, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimiškosios dalies gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2013 m. birželio 3, 4, 5, 6 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2013 m. birželio 3 dienos. Šilutės r. savivaldybė gyventojų prašo maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 4 darbo dienas, nebeturės galimybės jo atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Maisto davinys, sudarytas iš kvietinių miltų, makaronų, žirnių, rapsų aliejaus, gabalinės mėsos konservų (po 1 vienetą vienam asmeniui), greito paruošimo makaronų (po 2 vienetus vienam asmeniui), bus dalinamas už 2013 m. gegužės mėnesį.

Susiję įrašai:

1. Informacija dėl maisto labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimo gegužės mėnesį
2. Informacija dėl maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimo 2011 metų lapkričio mėnesį
3. Maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimo rugsėjo mėnesį grafikas
4. Informacija dėl maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimo rugpjūčio mėnesį
5. Informacija dėl maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimo 2011 metų birželio mėnesį

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Šį savaitgalį Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje aukso žiedus per dvi dienas sumainys septynios poros.

Penktadienį, gegužės 24 d. susituoks Antanas Mauricas ir Sonata Juškienė – 14 val.

Šeštadienį, gegužės 25 d. susituoks Jurgis Kiniulis ir Jurgita Jukniūtė – 13 val., Stasys Kuliešius ir Rita Baranauskienė – 13.15 val., Aurimas Bobrovas ir Džastina Špakauskaitė – 13.30 val., Vitalijus Sandanavičius ir Diana Stirbytė – 13.45 val., Tomas Vanagas ir Aistė Straukaitė – 14 val. bei Jonas Milius ir Aušra Motiejauskaitė – 14.15 val.

Susiję įrašai:

1. Šį savaitgalį Šilutėje tuokiasi
2. Šį savaitgalį Šilutėje tuokiasi
3. Šį savaitgalį Šilutėje tuokiasi
4. Šį savaitgalį Šilutėje tuokiasi
5. Šį savaitgalį Šilutėje tuokiasi

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Vakar, gegužės 20 d., Šilutės rajono apylinkės teismas, patvirtinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro kaltinimus baudžiamojoje byloje dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir platinimo bei kitų nusikalstamų veikų, griežtomis bausmėmis nuteisė keturis organizuotos grupės narius, o penktajam kaltinamajam skyrė piniginę baudą.

Nors kaltinamieji kategoriškai neigė platinę narkotines medžiagas, teisme buvo įrodyta, kad į organizuotą grupę jie susibūrė, turėdami būtent šį tikslą, ir narkotines medžiagas platino, veikdami pagal pasiskirstytus vaidmenis. Trys 32-33 m. šilutiškiai D. F., V. V. ir A. B. bei 31 m. šiaulietis A. L. iš nenustatytų asmenų įsigydavo kanapes, jas supakuodavo į pardavimui skirtus lankstinukus, laikydavo sutartose vietose ir 2011-2012 m. laikotarpiu Šilutėje įvairiose vietose pardavinėjo iš pradžių penktajam kaltinamajam 32 m. K. Š., o vėliau – ir kitiems pirkėjams, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Be to, vienas iš kaltinamųjų šiaulietis A. L. dar ir pats augino kanapes išsinuomotame bute, o kitas kaltinamasis V. V., jį sulaikant, pasipriešino policijos pareigūnams.

Už minėtas nusikalstamas veikas keturi organizuotos grupės nariai nuteisti griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis – nuo 3 metų 9 mėn. iki 6 metų, o anksčiau neteistam K. Š. teismas skyrė 15 tūkst. 600 litų piniginę baudą.

„Nors dėl kanapių auginimo teismas kaltu pripažino tik vieną kaltinamąjį, o kitus šioje kaltinimo dalyje išteisino, pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka“, – sakė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras Romas Jasevičius.

Trys iš nuteistųjų iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suimti, kitiems dviems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Susiję įrašai:

1. Sulaikyti šilutiškiai, auginę ir pardavinėję kanapes
2. Šilutės rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise
3. Sulaikytos nusikaltėlių grupuotės sudėtyje du šilutiškiai
4. Šilutėje vyrą apspardę ir apiplėšę broliai nuteisti kalėti
5. Kontrabandininkų gaujos nariams – ir laisvės atėmimo bausmės, ir piniginės baudos

Asociatyvi Gintaro Radzevičiaus nuotrauka

Gegužės 21 d. į policiją kreipėsi Šilutės r., Lapalių kaimo gyventoja M. T. (gim. 1985 m.), kuri pranešė, kad ryte, apie 5.45 val. jos namo kieme du palaidi šunys papjovė jai priklausančią ožką ir du ožiukus.

Įvykio aplinkybes aiškinasi Šilutės policija. Nustatinėjama, kam priklauso šunys.

Susiję įrašai:

1. Vileikiuose negyvenamame name siautėjo gaisras
2. Ant Atmatos upės kranto grožį demonstravo šunys
3. Į sėdmenis peiliu sužalotas vyriškis gydomas ligoninėje
4. Pagėgiuose sutuoktinių kivirčas baigėsi peilio dūriu
5. Galzdonų kaime pašautas nepilnametis

Nuotraukos Šilutės r. savivaldybės

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis į Žemaičių Naumiestį šiandien vyko su džiugia misija – garbingo 90-mečio proga pasveikinti Antaną Auškalnį, kuris, pasak seniūno Jono Budrecko, visą gyvenimą buvo taikus, kaimyniškas ir malonus žmogus, miestelio puošmena. Seniūnijos socialinė darbuotoja Alma Pupšienė, perskaičiusi sveikinimo žodžius, dėkojo jubiliatui už nuostabų romumą ir taikaus būdo, aukštos vidinės kultūros pavyzdį.

Svečius pasitikę dukra Alma ir sūnus Antanas šiltai kalbėjo apie tėvelį, primindami, kad malūnininko darbas ponui Antanui suteikė galimybę daug bendrauti su žmonėmis, daug piršliauti draugų vaikų vestuvėse ir galbūt todėl išlikti tokiam jaunatviškam ir žvaliam. Susėdus prie stalo, sukaktuvininkas šmaikštavo apie praeitį. Apie nugyventą gražų laiką, užaugintas dvi dukras ir sūnų, gerą vyrą ir puikų tėvą šiltai atsiliepė ir trejais metais už Antaną jaunesnė žmona Emilija. Šie žavūs žmonės šiemet mini 65–ąsias bendro gyvenimo metines.

Svetingi ir šilti Auškalnių namai šeštadienį sulauks būrio senelio sveikinti atvyksiančių anūkų ir giminaičių, mat abu kilę iš gausių šeimų ir giminę turi itin plačią.

Susiję įrašai:

1. Žemaičių Naumiesčio vaikai rinko Metų knygą
2. Susitikimai Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje
3. Žemaičių Naumiesčio šaškių komanda iškovojo trečią vietą
4. Žemaičių Naumiesčio žydų istorijos puslapiai
5. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio komanda Šilutės rajoną atstovaus konkurso finale

Nuotrauka Arimex bendrovės

Mitybos specialistai nuolat pabrėžia – pusryčius būtina valgyti kasdien. Jų nuomone, net ir vėlavimas į lėktuvą negali būti priežastis nepusryčiauti, mat pusryčiai yra svarbiausias energijos šaltinis visai dienai. Tačiau tik tokie, kuriuose gausu baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų turinčių maisto produktų. Juk ne veltui mūsų liaudies išmintis byloja – pusryčius pavalgyk kaip karalius, pietus – kaip princas, vakarienę – kaip skurdžius.

„Pastaruoju metu pastebime augantį riešutų ir džiovintų vaisių poreikį. Vartotojų apklausos atskleidžia, jog žmonės riešutus ir džiovintus vaisius vis dažniau renkasi pusryčiams, – pastebi bendrovės „Arimex“ vadovas Arnas Jurskis. – Ant lietuvių pusryčių stalų vis dažniau atsiranda natūralesnių ir sveikesnių produktų, tokių kaip dribsniai, žalieji kokteiliai, natūralios košes. Jų pagardu tampa įvairių rūšių riešutai, sėklos ar džiovinti vaisiai“.

Keletas idėjų sveikiems ir sotiems pusryčių patiekalams paruošti:

• Dubenėlį natūralių grikių, ryžių ar kukurūzų košės pagardinkite medumi, sauja lazdyno ar anakardžių riešutų bei džiovintais vaisiais. Energija visai dienai – garantuota.
• Jei mėgstate tik avižinius dribsnius, savo racioną galite papildyti migdolų, bertoletijų riešutais, kokoso drožlėmis, moliūgų sėklomis ar lukštentomis saulėgrąžomis.
• Įprastą jogurtą galima keisti migdoliniu kokteiliu: per naktį pamirkytus migdolų riešutus sumaišykite su stikline vandens, sutrinkite trintuvu. Gautą „pieną“ perkoškite, supilkite atgal į trintuvą ir dar kartą sutrinkite su 3 datulėmis, puse arbatinio šaukštelio cinamono ir 5-8 šviežių mėtų lapeliais. Sotu, neapsunkina skrandžio ir gausu vitaminų bei mineralų.
• Nuluptas obuolys, keli gabalėliai sūrio ir ketvirtis puodelio graikinių riešutų – puikus, sveikas pasirinkimas skubantiems.
• Sėkmingos dienos pradžiai gali pasitarnauti ir bananinis kokteilis: sutrinkite smulkintuvu du bananus, šaukštą vandenyje mirkytų žemės riešutų, dvi stiklines kefyro, ir ketvirtį arbatinio šaukštelio cinamono.
• Šviežių vaisių salotos su obuoliu, bananu, apelsinu, kriauše, uogomis, beskoniu jogurtu ir sauja anakardžių riešutų bei lukštentų saulėgrąžų – skanu, sveika ir energinga.
• Vis dėlto neįsivaizduojate savo pusryčių be sumuštinių? Mitybos specialistai daro jiems išimtį: naudokite liesesnę mėsą (paukštieną, žvėrieną ar jautiena), šviežias daržoves, avokadus, o sumuštinių pagrindui rinkitės tamsią rupią duoną. Pačius sumuštinius pagardinkite moliūgų sėklomis ir skrudintais lazdynų, kedrų ar graikiniais riešutais. Toks sumuštinis ne tik suteiks žvalumo, skatins protinę veiklą, bet ir stiprins imunitetą.

Susiję įrašai:

1. Šildymo sezonui artėjant – ugniagesių perspėjimai ir patarimai
2. Naudingi patarimai, siekiant išvengti vagysčių
3. Prieš šildymo sezoną – ugniagesių perspėjimai ir patarimai
4. Libijos virtuvė
5. Urugvajaus virtuvė

Nelegalios prekybos taškai Šilutėje

Visuomenę kovoti su šešėline rinka pranešant apie nelegalios prekybos taškus internetu skatins projekto „Lietuva be šešėlio“ iniciatoriai. Sukurtame tinklapyje www.beseselio.lt kiekvienas šalies gyventojas gali anonimiškai pranešti apie pastebėtą nelegalios prekybos židinį, nurodydamas jo vietą ir prekybos tipą (alkoholis, cigaretės, kuras). Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio projektas, kuriuo į kovą su nelegalia prekyba tiesiogiai skatinama įsitraukti visuomenė.

www.beseselio.lt piliečių nurodyta informacija apie nelegalios prekybos taškus bus perduodama iniciatyvą palaikančiai policijai, kuri gautą medžiagą nagrinės įstatymų numatyta tvarka. Nelegalios prekybos vietos, apie kurias greitai ir nesudėtingai tinklapyje praneš piliečiai, bus žymimos žemėlapyje – kiekvienas, apsilankęs svetainėje, galės pamatyti, kurie šalies regionai yra labiausiai apimti „šešėlio“, taip pat teisėsaugos institucijų jau uždarytų nelegalios prekybos taškų skaičių ir kt. Sistema leis kur kas lengviau išsiaiškinti nelegalios prekybos taškus, todėl unikalią platformą sukūrę projekto iniciatoriai tiki, kad bendradarbiaujant visuomenei ir policijai nelegalios prekybos problemą pavyks spręsti žymiai efektyviau.

Iniciatyvą įtraukti visuomenę į kovą su šešėline prekyba ir didinti nepakantumą nelegalioms prekėms palaiko Europos Komisijos narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą, Algirdas Šemeta. „Valstybių narių ir bendras Europos Sąjungos biudžetas kasmet praranda 10 milijardų eurų vien dėl cigarečių kontrabandos. Tai smūgis ne tik nacionalinėms pajamoms, bet ir grėsmė legaliam verslui bei finansinė paskata sunkesniems nusikaltimams. Prieš vasarą pristatysiu Europos Sąjungos strategiją kovai prieš nelegalią tabako prekybą. Aš šiltai sveikinu šią Lietuvos šešėlio žemėlapio iniciatyvą kaip bendradarbiavimą kovoje su nelegalia akcizinių prekių rinka“, – sakė A. Šemeta.

Iniciatyvos kūrėjų nuomone, svetainė padės susidaryti aiškesnį vaizdą apie šešėlinės prekybos situaciją Lietuvoje – jos paplitimą, pobūdį ir dinamiką. Projekto svetainėje taip pat galima realiuoju laiku matyti, kiek pinigų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos biudžetas. Vien per 2013 metus ši suma spėjo perkopti 400 milijonų litų ribą.

Pasak projekto atstovo Kęstučio Kupšio, juo siekiama paskatinti visuomenės narius pačius prisijungti prie nelegalios prekybos problemos sprendimo. „Norime paskatinti visuomenę realiai suvokti nelegalios prekybos mastą ir jos žalą, didinti piliečių sąmoningumą ir nepakantumą nelegalioms prekėms. Turime suprasti, kad mūsų ekonominė gerovė, gyvenamos aplinkos saugumas priklauso ir nuo mūsų pačių netolerancijos nusikalstamai veiklai“, – sakė vienas iš platformos kūrėjų.

Projektą palaikančio visuomeninių iniciatyvų „Baltosios pirštinės“ ir „Darom“ bendraautoriaus Tado Langaičio nuomone, visuomenė turi suvokti, kad nusikalstamos veiklos stabdymas nėra vien valstybinių institucijų reikalas. „Norėdami gerovės savo aplinkoje, neretai esame linkę perkelti šią naštą kitiems – valdžiai, įvairioms institucijoms, o kartais tiesiog tikimės, kad problema mūsų nepalies. Nelegalios prekybos problema neišsispręs savaime, tad pirmiausia, ką galime padaryti – netoleruoti ir pranešti apie jos buvimą“, – sakė T. Langaitis.

Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje šiuo metu siekia 30 procentų ir tai yra didžiausias lygis Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija. Projekto iniciatorių skaičiavimais, dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos kiekvienas Lietuvos mokytojas kasmet netenka apie 28 tūkstančius litų, kiekvienas pensininkas – apie 3 tūkstančius litų.

Susiję įrašai:

1. Slepiamas pajamas policija trauks į dienos šviesą
2. Nelegalios prekybos vietas Šilutėje tikrino Tauragės ir Šilalės pareigūnai
3. Prekybos centre darbuotoja susilaužė stuburą
4. Seimas priėmė nutarimą pažabosiantį alkoholio prekybos naktinius “taškus”
5. Kada apie eismo įvykį nedelsiant reikia pranešti policijai?

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Šiltuoju metų laiku padažnėjusios gamtos stichijos turi įtakos elektros skirstomojo tinklo būklei ir, esant avarinėms situacijoms, kelia pavojų žmonių gyvybei. AB LESTO primena apie saugų elgesį tokių situacijų metu: nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, pastebėjus gedimus pranešti telefonu 1802, pirmąją pagalbą nuo elektros smūgio nukentėjusiems asmenims suteikti tik įsitikinus, kad pašalintas elektros srovės šaltinio poveikis, perkūnijos metu nesaugu naudotis elektriniais prietaisais.

Gamtos stichijos, pvz., aukštos oro temperatūros, gausios liūtys, stiprus vėjas ir perkūnija, dažniausios birželio – rugpjūčio mėn., tuomet padažnėja gedimų ir elektros skirstomajame tinkle. Dažniausios gedimų priežastys siaučiant gamtos stichijoms – ant elektros linijų virstantys medžiai ar lūžtančios šakos, vėjo supinti laidai, perkūnijų pažeidžiami elektros tinklo įrenginiai.

„Kartu su karščiais šalyje praūžė ir pirmosios gamtos stichijos – LESTO operatyvinės brigados pasiruošusios tam ir budi visą parą, todėl didesnių nepatogumų gyventojai nepatyrė. Tačiau norime priminti gyventojams, kad siaučiant gamtos stichijoms, kyla pavojus žmonių sveikatai, ypač jei jie pavojingu atstumu artinasi prie elektros įrenginių ar oro linijų“, – teigia LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis.

Pastebėjus nutrūkusį oro linijos laidą ar elektros linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima jo liesti ar priartėti arčiau jo kaip 8 metus, negalima leisti to daryti ir kitiems. Negalima artintis ir liesti ant elektros laidų užvirtusių medžių, užkritusių šakų ar nuvirtusių oro linijų atramų, nes jie taip pat gali būti pavojingi gyvybei. Pastebėjus apgadintus, apsemtus ar kibirkščiuojančius elektros įrenginius, ant gatvės, ant automobilių ir kitur nukritusius laidus, būtina nedelsiant kreiptis LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Norint išvengti elektros poveikio, kai ant šlapios žemės ar žolės yra nukritęs nutrauktas elektros linijos laidas, reikia eiti smulkiais žingsneliais, statant kuo arčiau koją prie kojos arba šokinėti ant vienos kojos. Jei elektros linijos laidas užkristų ant automobilio esant jame, iš jo negalima išlipti įprastu būdu. Kad nebūtų sukurta elektros grandinė ir žmogus nepatirtų elektros smūgio, iš automobilio reikia iššokti abiem kojomis, nesiliečiant prie metalinių detalių. Likus automobilio viduje reikia stengtis nesiliesti prie metalinių detalių.

„LESTO specialistai nuolat seka orų prognozes ir planuoja savo veiksmus bei priemones, kurios panaudojamos prasidėjus elektros tiekimo sutrikimams. Labai svarbu, kad ir patys gyventojai laiku vykdytų pareigas ir apgenėtų savo želdinius, augančius šalia elektros oro linijų, kad šie audros metu nepažeistų elektros laidų ir jų atramų“, – teigia E. Pareigis.

Norint padėti žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, pirmiausia būtina laikytis atsargumo – išjungti elektros prietaisą ir elektros srovę galima tik tuo atveju, jei nėra grėsmės nukentėti. Pastebėjus, kad žmogus patyrė elektros smūgį (elektros šoką), saugumo priemonių būtina imtis kuo skubiau – žmogui dar galima išgelbėti gyvybę. Elektros šokas gali sustabdyti žmogaus širdies darbą, nudeginti ar lemti raumenų susitraukimą, bet skubi pagalba gali padėti žmogui. Suteikti pirmąją pagalbą gali tik tie, kas tiksliai žino, kaip tai padaryti. Bet kokiu atveju pirmiausia būtina iškviesti greitąją pagalbą.

„Įvykus elektros iškrovai, pirmiausia apsaugokite save ir netoliese esančius žmones nuo galimybės patirti daugiau elektros smūgių. Nesilieskite prie žmogaus, kuris ką tik nukentėjo – jo kūnu dar gali tekėti elektros srovė. Atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio galima tik stovint ant sausos lentos ar sausų rūbų, viena ranka. Rankas apsaugokite sausomis pirštinėmis ar sausu drabužiu. Tempti nukentėjusįjį patartina laikant už drabužių, neliečiant jo kūno“, – teigia E. Pareigis.

Perkūnija sukelia elektros įtampos svyravimus

Nors daugelis namų nuo žaibo išlydžio yra apsaugoti žaibolaidžiais, tačiau esant žaibo išlydžiams jie neapsaugos pastato viduje esančios elektroninės aparatūros nuo trumpalaikių įtampos padidėjimų. Atmosferiniai viršįtampiai atsiranda, kuomet žaibo išlydis pataiko į elektros tinklo įrangą arba netoli jos. Buitinei technikai pavojingi ir pusantro kilometro atstumu susidarantys žaibo išlydžiai.

„Žaibo išlydžio srovė sukelia labai stiprų, greitai besikeičiantį magnetini lauką, kuris elektros tinklo laidininkuose indukuoja nuo keleto iki keliolikos dešimčių kilovoltų įtampas. O kompiuterių, televizijos, radijo imtuvų, vaizdo aparatūros ir kitų buitinių prietaisų atsparumas viršįtampiams paprastai neviršija 1,5 kilovolto. Norint apsaugoti brangią elektroninę įrangą nuo nepageidautinų viršįtampių, perkūnijos metu būtina ją išjungti iš elektros tinklo arba naudoti viršįtampių ribotuvus“, – aiškina E. Pareigis.

Viršįtampių problema itin aktuali senesniuose statiniuose. Naujuose statiniuose apsauga nuo žaibų paprastai turi būti įrengiama laikantis statybos techniniame reglamente apibrėžtų žaibosaugos priemonių reikalavimų.

„Gyventojai, kad užtikrintų namų saugumą, perkūnijos metu turėtų stengtis nesinaudoti, o dar geriau – išjungti namuose esančius elektros prietaisus iš maitinimo šaltinių, neliesti metalinių pastato konstrukcijų ar kitų metalinių daiktų. Taip pat uždarykite duris, langus ir orlaides, ventiliacijos ir kitas angas, perkūnijos metu nestovėkite prie langų, sienų, krosnių, židinių“, – teigia E. Pareigis.

Lauke perkūnijos metu ypač pavojinga naudotis elektros prietaisais – žoliapjovėmis, elektriniais pjūklais, vandens siurbliais, kalbėtis mobiliuoju telefonu ir panašiai. Reikėtų vengti pavojingų vietų – nesislėpti mažose pašiūrėse ar pastogėse, po pavieniais medžiais.

Daugiau informacijos apie saugų elgesį gamtos stichijų metu LESTO svetainėse:

http://www.lesto.lt/lt/atsakingas-vartojimas/operacija-2020/saugausi/saugausi-lauke/860

http://www.elektromagija.lt/lt/saugumas/saugi-elektra/949

http://www.lesto.lt/lt/socialine-atsakomybe/atsakingo-elektros-vartojimo-gidas/pirmoji-pagalba-nukentejusiems-nuo-elektros-/861

Susiję įrašai:

1. Pradedant pavasario darbus būtina saugotis po žeme nutiestų elektros kabelių
2. Fotokonkursas „Gandrų sezonas“
3. LESTO įspėja apie pavojus potvynių metu ir rekomenduoja elgtis saugiai
4. Nukarę laidai rūpi tik po jais vaikštantiems sodininkams
5. Saugokitės žaibų. Neapdairius pagėgiškius jie jau pamokė