Paskolos emigrantams: internete pateikiama informacija gali ir suklaidinti

Ne paslaptis, kad emigravusiųjų per pastaruosius kelis dešimtmečius skaičius perkopė 900 tūkst.: Lietuvoje daugiausiai gyventojų gyveno 1992 m. – 3,7 mln. 2019 m. šalies gyventojų skaičius jau nesiekia 2,8 mln. Nemaža dalis gyvenančiųjų svetur puoselėja viltį kada nors grįžti gyventi į Lietuvą ar bent jau gimtinėje investuoja.

Vienas didžiausių emigrantų minimų trukdžių norint sugrįžti – būsto neturėjimas: daugelis emigrantų, svajojančių apie ateitį Lietuvoje, yra sukaupę reikiamą sumą pradiniam būsto paskolos įnašui. Daug dažnesnis atvejis – noras investuoti uždirbtus pinigus į NT Lietuvoje ir, nuomojant įsigytąjį būstą, gauti pasyvių pajamų. Daugelis būsto Lietuvoje ieško tam, kad grįžę į Lietuvą atostogų urėtų kur apsistoti, kiti būstą įsigyja ketindami Lietuvoje leisti laiką išėję į pensiją. Tad grįžkime prie esminės informacijos – ar šiuo metu (nuo 2019-ųjų vidurio) realu gauti paskolą dirbantiems užsienyje?

Internete ieškodami informacijos apie būsto paskolas emigrantams, galime rasti labai įvairios informacijos. Pokyčius teikiant paskolas emigrantams reikėtų paanalizuoti išsamiau:

1. Iki 2017 m. liepos 1 d. emigrantai turėjo realias galimybes imti būsto paskolas Lietuvoje. Tiesa, bankai kiek baidydavosi klientų emigrantų, prašydavo turėti didesnius pradinius įnašus būstui įsigyti, siūlydavo didesnes lyginant su įprastomis palūkanas, atidžiau vertindavo užsienyje gyvenančių asmenų kredito riziką ir t. t. Tačiau reali galimybė skolintis egzistavo, nors neretam tekdavo praeiti kryžiaus kelius. Viskas apsivertė 2017-ųjų viduryje.

2. Po 2017 m. liepos 1 d. paskolų tiems emigrantams, kurie pajamas gauna kita valiuta (ne eurais), nebesuteikė ne tik specializuotos kreditų bendrovės, bet ir didieji šalies bankai. Būtent nuo 2017 m. vidurio buvo apribotos galimybės emigrantams pasiskolinti ir įsikurti Lietuvoje. Nepalankių klientų sąrašuose atsidūrė tie užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie pajamas gavo Švedijos ar Norvegijos kronomis, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Lenkijos zlotais ir t. t. Įsigaliojus naujiems įstatymo pakeitimams bankai neteko teisės teikti paskolas gyvenantiems ne euro zonos šalyse ar šalyse už Europos ekonominės erdvės ribų. Bankai priėmus Su NT susijusio kredito įstatymo pakeitimus privalėjo užtikrinti papildomas apsaugos priemones užsienio valiutų kursų svyravimo atvejais. Tačiau pasigirdus kalbų, kad naujieji pakeitimai iki minimumo apribojo emigrantų galimybes pasiskolinti, suskubta įgyvendinti naujus pakeitimus – tam prireikė lygiai 1,5 m.

3. Po 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojusi naujiems Su NT susijusio kredito įstatymo pakeitimams, būsto paskolos vėl pradėtos teikti užsienio valiuta pajamas gaunantiems emigrantams. Priėmus pakeitimus, paskolas dirbantiems užsienyje asmenims teikiančios įstaigos privalo neatlygintinai konvertuoti valiutą iš eurų į tą, kuria asmuo gauna pajamas. Tiesa, nors teorinių trukdžių išduoti paskolas emigrantams neliko, jas teikia ne visi, o tik dalis didžiųjų šalies bankų ir kredito įstaigų: SEB, „Swedbank“, „Medicinos bankas“, Akademinė kredito unija ir Kauno kredito unija.

Apibendrinant, šiuo metu pasiskolinti iš Lietuvos bankų ir kredito įstaigų emigrantams įmanoma, tačiau prireiks nemažai sėkmės ir kantrybės.

Parengta pagal Credit123.lt informaciją.