Gripo profilaktika

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Prasidėjus rudens meto sezonui, kartu mus pasitinka peršalimo ligos ir gripas. Gripas – viena pavojingiausių užkrečiamųjų kvėpavimo takų virusinių infekcijų. Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo, rašo Šilutės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.

Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus. Gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir komplikacijas: virusinę pneumoniją, virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas), širdies raumens uždegimą (miokarditą), virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Svarbiausias infekcijos šaltinis – gripu sergantis žmogus. Todėl virusų gyvybinės veiklos produktai lengvai patenka į bendrą kraujotaką, apnuodija visą organizmą ir sukelia ligai būdingus simptomus. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra (daugiau kaip 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Neretai būna ir pykinimas, nemiga, žmogus gali kliedėti, gali atsirasti net ir kūno traukuliai. Pajutus pirmuosius gripo požymius, reikia skubiai kreiptis į gydytoją ir kruopščiai vykdyti visus jo nurodymus: būtina gulėti lovoje kol nenukrito temperatūra ir dar vieną dvi dienas temperatūrai nukritus, vaistus, paskirtus gydytojo, vartoti taip kaip jis nurodė, gerti daug skysčių, taip organizmas lengviau „išplaus“ nuodus, stengtis niekur neiti iš namų, taip apsaugodami save ir kitus, vartoti organizmą stiprinančių vitaminų, homeopatinių preparatų.

Kaip išvengti gripo? Viena iš gripo profilaktikos priemonių – imuniteto stiprinimas. Norint išvengti gripo, sušvelninti jo simptomus, užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, labai svarbi – sveika gyvensena, racionali mityba, poilsio ir miego režimas, organizmo grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis. Reikia vengti stresų, vėdinti darbo ir gyvenamąsias patalpas. Rekomenduojama gerti vitaminu C turtingas apelsinų, juodųjų serbentų, erškėtuogių sultis, valgyti svogūnus, česnakus.

Šiuo metu PSO skiepus pripažįsta pagrindine ir efektyviausia gripo profilaktikos priemone. Gripo vakcina yra saugi ir efektyvi, imunitetas susidaro per kelias savaites. Net jeigu pasiskiepijus susergama, liga pasireiškia lengvesne forma, žmogus serga trumpiau, yra mažesnė komplikacijų tikimybė. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo epideminiam pakilimui, geriausia spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais. Priklausomai nuo organizmo būklės ir sąlygų, skiepai garantuoja 70 – 90 %, kad žmogus nesusirgs gripu. Skiepijant 80 % kolektyvo (mokyklų, firmų, įmonių) galima pasiekti nulinį sergamumą gripu.

Ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupei priskiriamiems asmenims, tai: asmenims turintiems padidintą riziką gripo komplikacijoms (vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, vaikai nuo 6-23 mėn., nėščios moterys, bet kokio amžiaus sergantys lėtinėmis ligomis); asmenims 50-64 metų amžiuje (šioje amžiaus grupėje yra didesnis lėtinių ligų paplitimas); asmenims, kurie gyvena arba prižiūri, teikia medicininę pagalbą rizikos grupių asmenims ( medicinos personalas, šeimos nariai, artimieji).

Dėl skiepų nuo gripo kreipkitės į savo bendrosios praktikos gydytoją.