Pabandę sustabdyti laiką

Nuotraukos Birutos Jakštytės

Rugsėjo 25-osios pavakarę Fridricho Bajoraičio vieojoje bibliotekoje buvo pristatyta Šilutės TAU (trečiojo amžiaus universiteto) literatų būrelio parengta knyga „Tolstančio laiko lašai“. Į pristatymą atvyko knygos bendraautoriai, Šilutės TAU rektorius Pranas Avižinis, kiti TAU atstovai, gausus būrys šilutiškių. Buvo pasidžiaugta pirmąja Irenos Šeputienės, literatų būrelio narės, tik ką iš spaustuvės parvežta poezijos knyga „Lietaus spalva“. Keletą dainų atliko Šilutės TAU mišrus vokalinis ansamblis, vadovaujamas Loretos Mieliulytės.

Žodis knygai

Knygos sudarytoja ir redaktorė Irena Arlauskienė vakarą pradėjo Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi, kaip knyga. Prieš ją nublanksta visi stebuklai, ji – visų mokslo ir technikos laimėjimų lopšys, visų mūsų dvasinių galių motina…“ Tęsdama poeto mintį, vakaro moderatorė kalbėjo, kad šiandien mes skęstame knygų jūroje, kad daugelis jų keliauja į pasaulį ir kalba apie mus. „Mūsų tolstančio laiko lašai“ nepriklauso šiai kategorijai, bet vis tiek ji yra išskirtinė dėl kelių dalykų: mes ją parašėme ir išleidome per nepilną pusmetį; rašėme kaip namų darbus: literatūros būrelyje dalindamiesi įspūdžiais apie perskaitytas knygas, aptardavome žanrus: biografinis, atsiminimų, esė ir t.t. Kai kurie tekstų autoriai nebuvo nei rašę, nei savo kūrybos skelbę spaudoje. Knygą iliustravo TAU dailės ir literatų būrelio nariai, vadovaujami Aurimo Liekio“, – tęsė pažintį su knyga I.Arlauskienė ir kvietė kūrėjus paskaityti trumpas kūrybos ištraukas.

Knygos turinys

Knygą sudaro devyni skyriai: Susipažinkime; Iš vaikystės tolumų, Kasdienybės istorijos; Miniatiūros, esė, pasakojimai; Poezija; Tremties atmintis; Prie apvalaus stalo; Po Lietuvą ir pasaulį ir Tėvų kalboje. Rašė vienuolika literatų būrelio narių, tai: Irena Arlauskienė, Bronė Jokūbauskienė, Zina Kuzminskaitė, Aldona Sapronaitienė, Albina Sprindžiūnienė, Veronika Siutilienė, Irena Šeputienė, Janina Markauskienė, Aloyzas Masolas, Birutė Morkevičienė ir Vida Tarozienė. Kiekvienas perskaitė pasirinktą trumpą savo kūrinio ištrauką arba eilėraštį.

„Tolstančio laiko lašai“ – knyga apie meilę gimtajam kraštui

TAU rektorius Pranas Avižinis prisipažino, kad knygą jau perskaitė du kartus – vieną, kai ji pasirodė, o antrą – prieš knygos pristatymo vakarą. „Šiandien galime pasvarstyti, kas būtų, jei nebūtų TAU. Nebūtų štai šio būrio žmonių, kurių talentas atsiskleidė dalyvaujant universiteto užsiėmimuose. Man, kaip kraštotyrininkui, patiko, kaip aprašytas gyvenimas mūsų krašte, kiekvienas pasakoja savo išgyventą istoriją“, – dalijosi įspūdžiais apie knygą P.Avižinis. TAU rektorius pasidžiaugė, kad knygoje nėra negatyvo, kad joje išsakyta meilė Lietuvai, Šilutei,kad išlaikytas gražus santykis su praeitim.

Literatūriniu požiūriu

Lituanistas Anatolijus Žibaitis pasidžiaugė, kad knygą rašė mūsų aplinkos žmonės – visi pažįstami, su keliais net viename name gyvenantis. Paatviravo, kad labai įdomu buvo skaityti skyrių „Susipažinkime“, kuriame knygos bendraautoriai rašė savo biografijas. Tada atrado, kad dauguma jų žemaičiai. Kalbėjo apie tai, kad gilinosi į rašinių struktūrą, žodyną, pastebėjo, kokie įvairūs stiliai ir formos. Išskyrė V.Tarozienės rašytus trioletus, papasakojo, apie jų kūrybos subtilybes. Paatviravo, kad jam būtų labiau patikę, kad vieno žmogaus kūryba būtų sutelkta vienoje vietoje, bet sumanymas buvęs kitas. Apgailestavo, kad rajono valdžia nesiremia intelektualiąja rajono visuomene, nerengia susitikimų su ja.

Viso vakaro metu atėjusieji į knygos pristatymą galėjo dalyvauti Aloyzo Masolo sudarytoje viktorinoje „Atspėk žodžio reikšmę“ ir laimėti knygą „Tolstančio laiko lašai“. Buvo padovanota ne viena knyga.

TAU administracija visiems knygos kūrėjams palinkėjo kūrybinės sėkmės ir padovanojo po saulėgrąžos žiedą.