„Vilties laiškai“ Švėkšnoje

Nuotraukos Danutės Gailiūnienės

Birželio 14 d. Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai, už juos aukojamos Šv. mišios, skaitomi jų vardai ir pavardės bei dalinamasi prisiminimais. Švėkšnos miesteliui ši diena, taip pat labai svarbi ir įsimintina, nes 1948 m. naktį į ant Parakaunyčios kalno stovėjusią daržinę buvo surinkti ir uždaryti į Sibirą tremiami Švėkšnos valsčiaus žmonės.

Tradicinių amatų centras Švėkšnoje jau trečius metus kviečia visus rajono gyventojus ant kančios simboliu tapusio Parakaunyčios kalno. Ten organizuojamas renginys „Vilties laiškai“, kuriame teatralizuotų miniatiūrų pagalba pertiekiama 20 a. vidurio dvasia ir išgyvenimai. Šiemet Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai Deividas Degutis ir Lina Venckutė perteikė meilės, kančios, ilgesio bei skausmo pilnus dviejų žmonių likimus. Buvo skaitomi laiškai iš knygos „Laiškai Eugenijai“, kurie yra unikalus reiškinys lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje. Moksleivių perteiktas emocijas dar labiau sustiprino Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“ atlikusi ilgesingus romansus ir pokario dainas, kurių žodžius ir melodija niūniavo ne vienas atvykęs. Savo, dar šiandien gyvais, prisiminimais pasidalino buvusi tremtinė Ona Janušauskienė, kurios pasakojimas sugraudino ne vieną. Meilės svarbą ir atjautimą artimui akcentavo tarybos narys A. Martinkus ir Švėkšnos seniūnas A. Šeputis. Susirinkusiems svečiams buvo išdalinti atvirlaiškiai, su V. Marcinkevičiaus „Vilties“ paminklo nuotrauka, kuriuose kiekvienas norintis įrašė linkėjimus. Švėkšnos klebonas pašventino V. Bliūdžiaus pagamintą ąžuolinį kryžių, kuris su „Misija Sibiras 2017“ ir atvirlaiškiais iškeliaus tremtyje likusiems lietuviams – tiek gyviems, tiek mirusiems. Renginyje susirinkę žmonės, nenoriai skirstėsi – dalijosi prisiminimais, klausėsi muzikos ir ramiai mąstė, tik nežinia, ar apie praeitį, ar apie ateities viltį.