Šrifto dydis:
2020-06-03

VDU germanistė: pagaliau radau tai, ko ilgai ieškojau


Autorius: Rimgailė Dikšaitė Vytauto Didžiojo universitetas
Rubrikose: Švietimas

M. Plauškaitė. Nuotraukos Vytauto Didžiojo universiteto

M. Plauškaitė. Nuotraukos Vytauto Didžiojo universiteto

 

Monika Plauškaitė gimė ir užaugo nedideliame vakarų Lietuvos miestelyje ‒ Žemaičių Naumiestyje. Su tėvais gyvenusi vienkiemyje, buvo pripratusi visada būti gamtos apsuptyje, todėl prieš dvejus metus persikraustymas į Kauną ir pradėtos studijos Vytauto Didžiojo universitete – buvo visiškai nauja patirtis.

 

 

Dėka aplinkybių, M. Plauškaitė pasirinko studijuoti vokiečių kalbos ir komunikacijos studijų programą. „Pati pradžia buvo iš tiesų sunki. Įstojau nemokėdama vokiškai nė vieno žodžio, net nežinojau, kaip paklausti elementariausio klausimo: „Koks tavo vardas?“ Įstojusi bijojau, jog šiose studijose nerasiu sau vietos. Galiausiai paaiškėjo, jog gana didelė mano kursiokų dalis arba pradeda nuo nulio, arba turi tik menkus kalbos pagrindus. Žinoma, buvo ir pažengusiųjų, dėl to iš pradžių buvome išskirstyti į savo kalbos mokėjimo lygį atitinkančias grupeles ir kai kurias paskaitas lankėme atskirai“, apie studijų pradžią pasakoja germanistė.

 

 

Šiuo metu VDU studentė ne tik studijuoja vokiečių kalbą ir komunikaciją, bet ir po pirmo kurso pradėjo dirbti kaip vokiečių kalbos specialistė, taip pat įsitraukė į Academia cum laude veiklą universitete. Savo patirtimi M. Plauškaitė dalinasi interviu.

 

 

Ar visada buvote linkusi į humanitarinius mokslus?

 

 

Kiek save pamenu, taip. Knygų skaitymas man visada buvo mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas. Vėliau pradėjau pati rašyti įvairias trumpas istorijas ir eilėraščius, aktyviai dalyvauti skaitovų konkursuose.

 

 

Kaip susiklostė, jog apskritai pasirinkote studijuoti Vokiečių kalbą ir komunikaciją Vytauto Didžiojo universitete?

 

 

Žinojau, jog noriu išsamiau studijuoti vieną kalbą, tik negalėjau apsispręsti kokią. Ilgą laiką blaškiausi tarp lietuvių filologijos, prancūzų ir švedų kalbų studijų. Vienuoliktoje klasėje dalyvavau VDU rengiamame respublikiniame moksleivių skaitovų konkurse, tai ir buvo mano pirmoji pažintis su šiuo universitetu. Pradėjau labiau domėtis siūlomomis programomis ir mane patraukė tuo metu atnaujinta vokiečių kalbos ir komunikacijos studijų programa. Skaitant dalykų aprašus labiausiai nustebino šių studijų „nefilologiškumas“. Jau pačiame pirmame semestre numatyta pažintinė profesinė praktika, didesnis dėmesys sutelkiamas į praktinį kalbos žinių pritaikymą, nebuvo perkrovimo mažiau aktualiais dalykais. Atrodė, jog pagaliau radau tai, ko ilgai ieškojau.

 

 

Kokių lūkesčių turėjote įstodama į šią studijų programą?

 

 

Stengiuosi bet ką darydama gyvenime per daug neįsisvajoti ir nesusikurti didelių iliuzijų. Čia atėjau su vieninteliu tikslu – išmokti vokiečių kalbą iki pačio aukščiausio įmanomo lygio. Kalbos mokymasis man tapo nuolatiniu darbu, kuris nenutrūkdavo nei per atostogas, nei savaitgaliais. Draugiški ir palaikantys universiteto dėstytojai pirmiausia padėjo atrasti ir pamilti pačią kalbą, o tai jau buvo rimtas pagrindas, suteikęs pakankamai parako greičiau judėti pirmyn. Per šiuos dvejus metus supratau, jog kiekvienas iš studijų pasiimame tai, ką norime ir sugebame pasiimti. Ateinant atvira širdimi, vedant smalsumui, nebus nė vienos paskaitos, kuri nebūtų naudinga.

 

 

Kas iki šiol labiausiai patiko ar įsiminė studijų programoje?

 

 

Labiausiai įsiminė dalyvavimas tarptautiniuose studentiškuose projektuose, kviestinių užsienio dėstytojų vizitai ir paskaitos. Pavyzdžiui, šį semestrą kartu su dr. Claudia Hess iš Saarlando universiteto gilinomės į tarpkultūrinės komunikacijos specifiką – to mokėmės per įvairias simuliacijas ir praktines užduotis. Praeitą rudenį dalyvavome tarptautiniame projekte su studentais germanistais iš Estijos, du pusmečius iš eilės bendradarbiavome su Marburgo universiteto studentais ir tokiu būdu tobulinome savo kalbos žinias.

 

 

Kaip matote ir vertinate Vytauto Didžiojo universitetą?

 

 

Mano manymu, šis universitetas yra skirtas veiklioms, įvairiapusiško išsilavinimo siekiančioms asmenybėms. Per pirmus dvejus metus turėjau galimybę papildomai išklausyti politikos pagrindus anglų kalba, teisės, analitinio mąstymo logikos kursus. Įgytos žinios nelaukia, kada bus pritaikytos po studijų – jas naudoju čia ir dabar. Be to, universitetas skatina aktyviai įsitraukti į pačias įvairiausias veiklas: pradedant studentų organizacijomis, mentorystės programomis, baigiant gretutinėmis studijomis. Pati nuo šio pusmečio tapau Academia cum laude bendruomenės dalimi. Tai yra unikali studijų sistema, kurioje sudaroma galimybė su pasirinktu dėstytoju dirbti ties konkrečia tema. Šiuo metu padedant fakulteto dekanei, doc. dr. Rūtai Eidukevičienei, gilinuosi į literatūrinio vertimo subtilybes. Galutinis studijų projektas – 2019 m. mirusios vokiečių kalbos vertėjos Irenos Brewing gyvenimo, pedagoginės ir kūrybinės veiklos apžvalga, jos pasirinktų vertimo strategijų analizė. Tai bus ne tik duoklė įdomiai iš Lietuvos kilusiai, o vėliau Berlyne gyvenusiai asmenybei, bet kartu ir indėlis virtualiam vertėjų žinynui, kurį rengia Mainco Johaneso Gutenbergo universitetas.  Šiame universitete planuoju praleisti kitų metų pavasario semestrą pagal Erasmus+ programą.

 

 

Kokie jūsų tolimesni planai po studijų? Kur norėtumėte dirbti ir ką veikti?

 

 

Kadangi vokiečių kalbos specialistų labai trūksta, jau po pirmo kurso įsidarbinau nedidelėje lietuvių įmonėje, užsiimančioje gintarų gamyba ir prekyba. Bendrauju telefonu ir el. paštu su klientais iš Vokietijos, Austrijos, taip pat vykstu į darbines keliones po šias šalis. Planuoju ir toliau dirbti šioje įmonėje, kadangi galiu praktiškai pritaikyti paskaitų metu gaunamą informaciją, bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis, keliauti. Be to, savo darbe turiu ir vertėjauti, todėl pradėjau labiau gilintis į šią sritį. Po studijų norėčiau studijuoti vertimo magistrantūroje, tačiau ar tai bus Lietuvoje, ar užsienyje – dar nežinau.

 

 

Kokių rekomendacijų turėtumėte studijų programai Vokiečių kalba ir komunikacija?

 

 

Tikiuosi, jog ateityje mes vis daugiau ir daugiau įsitrauksime į tarptautinius projektus su kitais užsienio studentais, studijuojančiais vokiečių kalbą, dirbsime su dėstytojais iš vokiečiakalbių šalių. Rudenį mūsų programoje pradės dėstyti du nauji gimtakalbiai dėstytojai iš Vokietijos, taigi, laukia naujos įdomios patirtys.

 

 

Kaip vertinate teiginį, kad filologija – merginų sritis? Ar sutinkate su tuo?

 

 

Žvelgiant iš statistinės pusės, pastebėtumėme, kad vis dėlto filologiją studijuoti dažniausiai renkasi merginos. Šiuo metu mano kurse yra tik vienas vaikinas. Spėju, jog visuomenėje dar išsilaikęs požiūris, kad filologija – labiau moteriška studijų programa. Mano manymu, ši nuostata, kaip ir tai, jog baigus filologiją galima dirbti tik mokytoju, yra visiškai atgyvenusi.

 

 

Ko palinkėtumėte absolventams, sprendžiantiems, kokią studijų programą pasirinkti?

 

 

Linkėčiau neįsprausti savęs į siaurus rėmus ir nedalinti pasaulio vien į tai, kas naudinga ar nenaudinga, paklausu ar ne. Jeigu būčiau pasidavusi aplinkos spaudimui ir rinkusis „perspektyvias“ studijų programas, būčiau buvusi labai nelaiminga. Šiuo atveju, posakis, jog nėra neperspektyvių specialybių, tik neperspektyvūs žmonės, yra absoliuti tiesa. Kad ir kaip banalu tai sakyti, bet šis sprendimas turėtų būti tik jūsų pačių ir niekieno kito.

 

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Savivaldybės vadovai pasveikino „Lietuvos mokytojas 2024” vardą pelniusią pedagogę R. Kriščiūnienę Savivaldybės vadovai pasveikino „Lietuvos mokytojas 2024” vardą pelniusią pedagogę R. Kriščiūnienę 

  Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerai Daiva Žebelienė ir Tomas Budrikis Žibų pradinėje mokykloje apsilankė neeiline proga » Daugiau

Savivaldybėje apsilankė Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos mokiniai Savivaldybėje apsilankė Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos mokiniai 

  Kovo 14-osios rytą Šilutės rajono savivaldybėje apsilankė jaunieji šilutiškiai iš Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos. Ketvirtokai domėjosi, kaipgi » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – skaitymo skatinimo rytmečiai mažiesiems Vydūno viešojoje bibliotekoje – skaitymo skatinimo rytmečiai mažiesiems 

  Pirmiesiems pavasario pranašams sveikinant bundančią gamtą, 2024 m. kovo 7-8 dienomis Pagėgių savivaldybės Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ ir „Boružiukų“ » Daugiau

„Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimas – Žibų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojai metodininkei Ritai Kriščiūnienei „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimas – Žibų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojai metodininkei Ritai Kriščiūnienei 

  Kovo 1 d. iškilmingos ,,Lietuvos mokytojas 2024” apdovanojimų ceremonijos, vykusios Kaune, metu garsiai suskambėjo Šilutės vardas! Tradiciniuose apdovanojimuose » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje ugdyti medijų raštingumo gebėjimai bei kritinis mąstymas Vydūno viešojoje bibliotekoje ugdyti medijų raštingumo gebėjimai bei kritinis mąstymas 

  Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių 21-ąjį kartą minint Saugesnio interneto dieną bei įsijungiant į akcijos „Saugesnio interneto savaitė“ » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – nuotolinis susitikimas su akcijos  „Saugesnio interneto savaitė 2024“ organizatoriais Vydūno viešojoje bibliotekoje – nuotolinis susitikimas su akcijos „Saugesnio interneto savaitė 2024“ organizatoriais 

  Minint Tarptautinę saugesnio interneto dieną bei įsijungiant į visoje šalyje minimos akcijos „Saugesnio interneto savaitė 2024“ veiklas, š. » Daugiau

„Kad būtų puošniau…“ „Kad būtų puošniau…“ 

  Sausio 26 dieną F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale, vyko edukacinė pamokėlė „Kad būtų puošniau…“ . Pamokėlės vedėja » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – profesinis susitikimas ir neformaliojo švietimo veiklų aptarimas Vydūno viešojoje bibliotekoje – profesinis susitikimas ir neformaliojo švietimo veiklų aptarimas 

  Kadangi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka jau eilę metų yra įsitraukusi į respublikiniu mastu minimas informacinio raštingumo įgūdžių » Daugiau

Pristatyta Tūkstantmečio mokyklų programa Pristatyta Tūkstantmečio mokyklų programa 

  Sausio 23 d. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Tomas Budrikis, Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus specialistai, » Daugiau

Šilutės mokytojos pamokas vedė Jungtinėse Amerikos Valstijose Šilutės mokytojos pamokas vedė Jungtinėse Amerikos Valstijose 

  Šių metų lapkričio 4-5 dienomis Šilutės Pamario progimnazijos mokytojos Iveta Ambrulaitienė ir Asta Grigalienė lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Adida papildai sportui