Užburianti Šveicarija ir nenuilstanti pasakotoja Jūratė Caspersen

Nuotraukos Birutės Morkevičienės

Kovo 2 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojama fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui paminėti. Pirmą kartą ši paroda pristatyta 2016 m. liepos 17 d. minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, vėliau eksponuota įvairių Lietuvos miestų kultūros centruose, švietimo ir mokslo institucijose, muziejuose ir bibliotekose. Parodą pristatė Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė pagėgiškė Jūratė Caspersen.

Atėjusieji į parodos pristatymą buvo vaišinami kafija ir puceliais (mažytėmis spurgelėmis), bendravo ir skubėjo apžiūrėti fotografijų, kurios traukė akį savo spalvingumu ir vaizdų įvairove. Tikriausiai nė vienas nesitikėjo, kad pokalbis apie parodą ir Šveicarijoje gyvenančius lietuvius truks dvi valandas  ir niekas neskubės skirstytis. Jūratė pasirodė besanti puiki pasakotoja ir turinti daug informacijos apie šalį, kurioje gyvena jau dvidešimt penkerius metus, kur vadovauja Šveicarijos lietuvių bendruomenei, kur užaugo du jos sūnūs.

Apie parodą

J.Caspersen papasakojo, kad savo nuotraukas fotografijų parodai teikė daug fotografų, tačiau buvo atrinktos dešimties fotografų nuotraukos, vaizduojančios Šveicarijos lietuvių gyvenimą ir veiklą Alpių šalyje, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas praeityje ir šiandien. Išdalino susirinkusiems lankstinukus apie parodos autorius.

Pirmoji parodoje eksponuojama nuotrauka – jubiliejinio „Šveicarijos lietuvių žinios“ žurnalo viršelis (1951-2001-2011 m.) Ant jo – 160 tautiečių ir jų šeimų narių nuotraukų. Bendruomenės veikloje dalyvauja 3-4 kartų atstovai, nuo darželinukų amžiaus iki senjorų. „Tačiau kol nauji nariai įsitraukia į bendruomenės veiklą, praeina 6 -7 – eri metai, kai šeimos jau augina vaikus ir pajunta, kad su jais jau nesusikalba lietuviškai. Tada ir atgimsta lietuviškumo dvasia“, – pasakojo J. Caspersen.

Dėmesys garbingiems žmonėms

Plačiau pirmininkė papasakojo apie parodos istorinę dalį, kurios nuotraukose atsispindi, kaip bandomas įamžinti lietuviškumas: „Atidengėme penkias paminklines lentas garbingiems Lietuvos žmonėms, kurie vienaip ar kitaip susiję su Šveicarija. Poetas Maironis, Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys, filosofas, psichologas ir publicistas Ramūnas Bytautas, Lietuvos moderniosios tapybos pradininkas Antanas Samuolis,  Šveicarijos sūnus, Lietuvos patriotas prof. dr. Juozas Eretas – Jakaitis – tai žmonės, kurių atminimo įamžinimo lentelėse pavardės įrašytos ir lietuvių kalba. Išleidome keletą knygų apie Lietuvos rašytojus – bendruomenės nariai rinko medžiagą, atsiminimus ir rengė spausdinimui“.

Papročiai ir tradicijos fotografijose

J.Caspersen, žiūrėdama į nuotraukas, papasakojo, kad Šveicarijos lietuviai atskiruose kantonuose (administracinio suskirstymo vienetas) švenčia tris šventes – Vasario 16-ąją, Jonines ir Adventą. Šių švenčių akimirkos užfiksuotos nuotraukose. Papasakojo, kad bendruomenė turi savo krepšinio komandą, lietuviškų šokių kolektyvą „Viltis“, kuriam vadovauja lietuvė, ir šiandien jame (gaila) šoka tik šveicarai. Kad yra net vaikų šokių kolektyvas „Jaunoji viltis“. Kad Advento laikotarpiu vaikai mokomi išsilieti sau žvakes, kurias vėliau dovanoja namiškiams ar krikšto motinoms. Jūratė papasakojo apie šveicarų mentalitetą, kad jie labai atsakingi, labai savarankiški, nenorintys niekieno būti išlaikomi, tačiau jei reikia kam nors paaukoti, gali per kelias valandas suaukoti milijoną. „Keturiolikmečiai vaikai yra raginami apsispręsti, ar jie nori rinktis darbininkiškas profesijas, ar studijuoti aukštojoje mokykloje. Jie gali uždirbti neblogai, tačiau jei pasirodo, kad jų ambicijos didesnės, jie gali toliau studijuoti. Tėvams reikia tik dalį išlaidų mokėti už mokslą, o jie ir patys jau turi lėšų, nes besimokydami jau dirbo. Tokie jaunuoliai sudaro 20 procentų. Šveicarai gerai moka skaičiuoti, kiek jiems reikia specialistų – užsieniui jų neruošia taip, kaip šiandien Lietuvoje yra, kai jaunimas, baigęs mokslus, negauna darbo ir išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Išgirdome, kad Šveicarijoje nėra vieno Švietimo ministro – ten yra 26 kantonų Švietimo ministrų konferencija.

Baigiantis parodos pristatymui, Jūratė Caspersen atsakė į klausimus, kokie vėjai nunešė į Šveicariją, ar jos vaikai kalba lietuviškai, kaip vaikai susikalba su seneliais ir kitus. Vėliau parodos lankytojai buvo pavaišinti šveicariškais saldainiais, sudėtais į spalvingą fondiu puodą, kuriame šveicarai gamina sūrio fondiu.