Švėkšniškiai nusilenkė duonai

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Vasario 5 – ąją nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

Devintąjį kartą Švėkšnos neįgaliųjų draugija organizavo Duonos pagerbimo šventę. Šventėje dalyvavo ne tik švėkšniškiai, bet ir gausus būrys svečių. Spalvingai – dainomis, šokiais, pašmaikštavimais, prisiminimais, patarlėmis ir mįslėmis buvo nusilenkta duonai.

Iškilmingai į salę įnešus šventės organizatorės Ingritos iškeptą duonos kepalą, primenantį, kad esame Lietuvos 100-mečio liudytojais, pagal visus krikščioniškus ritualus duona buvo pašventinta.

Nors visur duona su pluta, bet kiekvienos skonis skirtingas. Protėviai duoną labai gerbė ir brangino, minėjo ją maldose. Šiais laikais duoną Lietuvoje kepa keli šimtai kepyklų. Jos kepimo metodai keičiasi, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – kasdieniškam stalui lietuvis dažniausiai renkasi juodą ruginę duoną. Savo kūrybos ir poetų posmų žodžiais apie duoną pasakojo draugijos narės, aiškino, kaip duona buvo branginama, gerbiama senovėje, kaip ji buvo auginama, kokie buvo papročiai.

Šventinį koncertą pradėjo Švėkšnos vaikų darželio vaikai, vadovaujami muzikos vadovės J. Rumšienės, o tęsė svečiai, folkloro ansamblis „Verdainė“, vadovė R. Jokubaitytė, iš Šilutės. Atsisveikindama kolektyvo vadovė Regina pasidžiaugė, kad švėkšniškiai gali didžiuotis turintys išskirtinę, duonai skirtą šventę ir labai veiklią neįgaliųjų draugijos sielą – Ingritą. Regina sakė, kad jiems taip patiko švėkšniškių šventėje, kad jie mielai ir dar kartą atvažiuotų.

Įminę mįsles, paklausę patarlių apie duoną, nepamiršime kodėl duona už auksą brangesnė, kodėl be duonos sotus nebūsi…

Draugijos moterims suskubus visiems dalinti pašventintą šv. Agotos duoną, oficialioji šventės dalis baigėsi. Svečiai pakviesti paragauti duonos, giros, sūrio ir pyragų.

Jautėsi visų pakili nuotaika, juk moterų su meile iškepta duona buvo labai gardi. Sakoma, kai valgai duoną – burnoje jauti gyvenimo skonį. Sena tiesa dar kartą įsitikinta. Duona ir jos skleidžiama šiluma švėkšniškiai dalijosi su visais, kurie tądien dalyvavo šventėje.