Šilutės muziejuje šiupiniu kvepėjo(2)
Autorius: Edvardas LUKOŠIUS
Rubrikose: Įvairenybės Žymos: Šventės, Užgavėnės
Čia, mes ne tik mokėmės, bet ir šmėkiojom tikrą šiupinį, kuriuo vaišino Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos mokytoja su mokiniais. Nuotraukos Edvardo Lukošiaus. Nuotraukos Edvardo Lukošiaus
Vasario 17-os po pietų šiupiniu kvepiančiame Šilutės muziejuje prasidėjo pasiruošimas Užgavėnėms. Muziejaus kolektyvas visus pakvietė į renginį „Lietuvininkai šiupinio šventę turėjo“. Renginio metu buvo atidaryta medžio drožėjo S. Meškausko Užgavėnių kaukių paroda, kuri veiks iki vasario 29 dienos.
Pasak renginio vedėjos, Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės, Mažojoje Lietuvoje būta nemažai pusšvenčių: Trys Karaliai, Žaliasis ketvergas (didysis ketvirtadienis), Joninės, Mikelis (šventas Mykolas), bet svarbiausia šventė visuomet buvo – Užgavėnės. O Mažosios Lietuvos kraštas savo tradicijomis, švenčių šventimu visuomet išsiskyrė iš Didžiosios Lietuvos.
Anot renginio vedėjos, iki XVIII amžiaus persirengėlių būta ir čia, tačiau viskas pasikeitė XVIII a. – kai dar Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai. Tada karaliai gyventojų elgesį galėjo reguliuoti. Iki tol Užgavėnes šventė lietuviškai: kepė blynus, valgė šiupinį ir, svarbiausia taip pat persirengdavę kaukėmis. Šio papročio reikėjo atsisakyti. Mat ši šventės dalis ypač nepatiko karaliui. Skaitė, kad tokie papročiai labai netinkami krikščionims.
Tad, jie sėdėdavę prie čėringės (valgomojo) stalo, kirsdavę košenybę (šaltieną) su rupyve (actu), penčekos stukį (mėsos gabalą), kėžą (sūrį) ir būtiniausiai įvairiausio šiupinio. Gausias vaišes visuomet užskanindavo cukraus gabalėliu, pagardintu akmendrubės arba opedrupės (eterinis spiritas, dar liaudyje vadintas ”anodija“) lašeliu.
Taip persirengėlių karnavalas Klaipėdos krašte buvo uždraustas, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose persirengėliai nesiautėdavo netgi tuomet, kai jau nebebuvo nei karaliaus, nei Prūsijos.
Nebelikus Užgavėnių karnavalo, Klaipėdos krašte ėmė rastis naujos tradicijos. Svarbiausiu Užgavėnių akcentu tapo Šiupinio šventė.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną jau prasideda Gavėnia. Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį – šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas“.
Kaip pasiruošti Užgavėnių šventei susirinkusius mokė dailės mokytojai ir tautodailininkai. Mokė kaip pasigaminti Užgavėnių kaukes. Na, o kas tas kaukes norės pamatyti ir pasiausti turi būtinai ateiti per Užgavėnes (vasario 21 d. 17 val.30 min.) prie Šilutės kultūros ir pramogų centro.
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Per Užgavėnes vejame žiemą ir kviečiame greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
-
- Nuotraukos Edvardo Lukošiaus
Skaitytojų komentarai
Parašykite komentarą
Užgavėnės Ventėje praėjo linksmai ir triukšmingai Kintų seniūnijos gyventojai per Užgavėnes pasiekė ne vieną „rekordą“. Kuomet uostamiestyje, Kaune ir Vilniuje šurmuliavo „Kaziukas“ Kintų ir Šturmų bendruomenių organizuotoje šventėje šėlo » Daugiau
Užgavėnės Vilkyčiuose Nesislėpki gaspadine Duok mums blynų su grietine. Ar kitokių skanumynų, Kur esi prisigaminus. Vakarop Vilkyčių gyvenvietėje sujudo ir mažas ir didelis. Užgavėnių » Daugiau
Traksėdžiuose žiema greit baigsis Pati gamta tarsi paneigia mokslininkų prognozes apie globalinį atšilimą – jau senokai prasidėjo kovas, o už lango vis dar gili žiema. Vis tik » Daugiau
Kaip stubriškiai varė žiemą! Užgavėnės – viena seniausių, savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje. Kadangi ypatinga tradicija yra Užgavėnių kaukės – kuo kaukė baisesnė, tuo labiau baido » Daugiau
Jūrų geologo prisiminimai Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šilutiškius į susitikimą pakvietė kraštietis, 1952 m. Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos (dabar – Šilutės » Daugiau
Pagėgių krašto bibliotekininkų seminaras Gegužės 10-ąją Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko krašto mokyklų bibliotekininkų ir Viešosios bibliotekos darbuotojų profesinis susitikimas – seminaras, » Daugiau
Biblioteka – vaikams Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, įsikūrusi naujose patalpose, tapo turiningo laisvalaikio praleidimo vieta ne tik suaugusiems, bet ir jauniesiems » Daugiau
Bibliotekininkai bendradarbiaus su kolegomis iš Černiachovsko Šilutiškiai bibliotekininkai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kaliningrado srities Černiachovsko municipalinio rajono municipaline įstaiga „Centralizuota bibliotekų sistema“. Trečio » Daugiau
Lietuvos muziejus garsins ir pašto ženklas 2012-ieji paskelbti Muziejų metais. Ta proga Lietuvos paštas šį šeštadienį, gegužės 12 dieną, į apyvartą išleis pašto bloką » Daugiau
Europos diena Šilutėje suvienijo kartas (papildyta) Gegužės 9 dieną yra švenčiama Europos diena ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kasmet Europos dienos minėjimai » Daugiau
Kursiu aš, kursi tu, kursime visi kartu Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – puiki proga sustoti ir pamąstyti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia būti » Daugiau
Tau Mamyte, gražiausi žiedai Vaikučių piešti mamyčių portretai, pačių rankelėmis gamintos įvairiaspalvės gėlytės, nuoširdžiai dainuojamos dainelės ir sveikinimai buvo skirti Stubrių bendruomenės » Daugiau
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena bibliotekoje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ir filialų bibliotekininkus nudžiugino socialiniai partneriai – miesto » Daugiau
Bibliotekininkai kviečia bendradarbiauti rengiant monografiją „Šilutė. Gaideliai“ iš serijos „Lietuvos valsčiai“ Leidykla „Versmė“ nuo 1994-ųjų rengia ir leidžia mūsų šalyje ir kitur analogų neturinčią, net kelis šimtus tomų galinčią » Daugiau
Jus taip pat norit siupinio?
Kas tam Šilutės muziejuj ir daros? Ne muziejus, o restoranas, valgykla,karčema,dirbtuvėlės,mokyklėlės, bučiukėliai…Atkastos Šilutės kultūrininkų Rex Mindaugo receptūros košės, žuvienės net per VALSTYBINES šventes verdamos. Visiškas nupezimas. Ai, ai ai kas per pilvažmogiai!