Aš visą gyvenimą
Nemoku, kad medis tylėtų
..Nemoku mirties.
Sakau, kad mirties nemoku.
Dabar ir per amžius
Nemoku, nesuprantu.
Štai: lyg nesuprastą pamoką
Tylėdami išnešam žmogų.
O atrodo, kad upę,
Išėjusią iš krantų…“ /J. Marcinkevičius/
Spalio 8 d. mus paliko pamario krašto režisierė, mėgėjų dramos teatro legenda, talentinga asmenybė Virginija Gajauskienė. Rusnės salos kartų kartoms ji nešė dramos grožio šviesą, tikėdama, kad šis menas taurina žmonių sielas, nuspalvina mūsų buvimą pilnatvės spalvomis. Režisierės pastatyti spektakliai praturtino mėgėjų dramos teatrą, garsino Pamario krašto vardą Lietuvoje bei įkvėpė didžiuotis kuriama kultūra krašte.
Virginija Gajauskienė gimė 1932 m. sausio 22 d. Eičiūnų k., Paežerėlių vls., Šakių apsk. Baigusi studijas Kauno žemės ūkio akademijoje, dirbo vadovaujantį darbą Sudarge, Šakių r., Prienuose, Skuode ir Rusnėje. Išaugino dvi dukras Zinaidą ir Nataliją, sūnų- Rimą. Nors Virginija dirbo daug įvairiausių darbų, tačiau tikrasis jos pašaukimas visada buvo kultūra, drama ir kūryba… Valandų valandas galėjo mintinai skaityti pastatytų spektaklių aktorių roles, deklamuoti eiles, uždainuoti vieną ar kitą dainą.
Virginija buvo eruditas, sugebantis kurti ir puoselėti grožį, labai mylėjo žmones, su kiekvienu rasdavo kalbą, anot Jos- kiekvienas žmogus yra aktorius. Buvo nuoširdi kultūros žmonių bičiulė, niekada neatsisakė pagelbėti renginiuose. Rusnės žmonėms ir draugams, kaip režisierė, vis surasdavo papasakoti įdomių teatro bei Rusnės kultūros gyvenimo detalių.
… ir vis dėlto Virginija Gajauskienė yra Rusnės žemės žmogus: daug sukūrusi spektaklių pastatymų, daug išdalinusi, atradusi ir praradusi dauguvietytiška natūra, kuriai nebuvo lengva, nes nuo mokyklos iki mirties tiek gilinosi į tekstus, personažų gyvenimus, kartais primiršdavo savąjį…
Lieka gedėti dvi dukros –Natalija ir Zinaida, anūkė Agnė, giminės ir rusniečiai, kuriems buvo lemta patirti Virginijos talentus, bendravimo lengvumą ir sielos ilgesį teatrui.
Spalio 16 d.(sekmadienis) nuo 12.00 val. Virginija Gajauskienė Rusnės kultūros namuose paskutinį kartą, tik šį kartą ne Ji lenkiasi žiūrovams…
Urna išnešama Spalio 17 d. (pirmadienis) 14.00 val.
Artimieji prašo pagerbti velionę baltu gėlės žiedu.

Už reikšmingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą Lietuvoje bei už jos ribų, Pamario krašto savitumo, kultūros tradicijų » Daugiau

Naumiestiškiai, ypač vyresnės kartos, žino, kokią plačią kultūros vagą šiame miestelyje yra išvaręs nuo praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio » Daugiau

Šiuo metu mums visiems trūksta artimesnio bendravimo ne tik su pažįstamais, draugais, bet ir giminėmis, kitur » Daugiau

Lapkričio 25 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka organizavo nuotolinę tiesioginę transliaciją – susitikimą su „Metų knygos rinkimuose » Daugiau

Lietuvai atsidūrus epidemijos gniaužtuose, kasdien vis išgirstame liūdnas specialistų prognozes, pastebime didėjančias užsikrėtusiųjų gretas ir siaubą keliantį žodį » Daugiau

Susitikdami su rašytojais vaikai susipažįsta su kūrėjais, patiria teigiamų emocijų, prasiplečia jų akiratis. Tokie susitikimai sudomina, motyvuoja perskaityti » Daugiau

Spalio 8 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko ilgai lauktas susitikimas su poete, dramaturge, vertėja, Lietuvos rašytojų » Daugiau

T. Dirgėla – ambicingas jaunas vaikų rašytojas, kuris užaugo nuostabiame Lietuvos kurorte, Palangoje, glostomas ramių ir dažnai aikštingų » Daugiau

Spalio 2 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje lankėsi viešnios iš Kauno – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, rašytoja » Daugiau

Rugsėjo 29 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Kintų bei Vilkyčių filialuose viešėjo ir savo kūrybą pristatė Sigitas » Daugiau
Parašykite komentarą