Rudens madą diktuoja švėkšniškiai

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Pirmieji „išausti“ du dideli – maždaug dešimties metrų ilgio ir pusantro metro pločio – skintų gėlių kilimai Švėkšnoje buvo 2012 metais. Taip draugijos narės išreiškė savo meilę miesteliui ir pagarbą gražiai tvarkomai centrinės aikštės aplinkai. Gėlių kilimai iš karto ėmė traukti smalsuolius, kurie stebėjosi ir džiaugėsi tokiu akiai mielu reginiu.

Šiemet švėkšniškiai su skintų gėlių kilimu pasitinka penktąjį rudenį. Per tuos penkerius metus, neįgaliųjų draugijos „audėjos“ kartu su veikliąja draugijos pirmininke Ingrita Riteriene, gėlių kilimus dedikavo bažnyčios laikrodžiui, švenčiančiam 100-ąjį gimtadienį, viadukui, sulaukusiam 130 metų, Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo jubiliejui paminėti, 510-uosius metus skaičiuojančiam miesteliui. Taip pat „nuaudė“ miestelio ir grafų Pliaterių herbus.

Šį rudenį švėkšniškiai ir svečiai kviečiami pasidžiaugti dviem rudeninių gėlių kompozicijomis: didžiuliu (3×6 m) kilimu, kuriame kūrybinės „audėjų“ mintys išsiliejo spalvota gėlių banga brandinta visus penkerius metus, ir dvaro ponios aprėdu – (165 cm aukščio) kelių šimtų žiedų puošnia suknele su skrybėle. Švėkšna visada turi savų išskirtinumų. Tą patvirtina ir Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Ingritos Riterienės gebėjimas į kiekvieną darbą žvelgti kūrybiškai. Nežinia ar Ingrida pasikonsultavo su istorinių kostiumų žinovais, bet šis dvaro ponios apdaras, vertas grafienės drabužinės…

Skintų rudeninių gėlių kilimų nuotraukos, padarytos per penkerius metus, sudėtos į 180×60 dydžio vinjetę, šį sumanymą padėjo įgyvendinti švėkšniškiai – Danutė Gailiūnienė, Violeta Astrauskienė, Vytautas Marcinkevičius ir Jonas Girskis.

Be abejonės, šio rudens madą diktuoja švėkšniškiai. Kviečiame nepatingėti, atvykti ir pasidžiaugti spalvingais skintų rudeninių gėlių kilimais Švėkšnoje.

Neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkė Ingrita Riterienė už pagalbą nuoširdžiai dėkoja Švėkšnos seniūnijai, verslininkams Jolantai ir Arūnui Paldauskams, bei draugijos nariams, kurie augino gėles ir beveik penkias valandas klūpėdami dėjo žiedą prie žiedo, kad sukurtų mums visiems dar vieną nepakartojamą reginį.