Restauratoriai sutaupė Degučių bažnyčios interjerui
Rubrikose: Religija Žymos: Bažnyčioje, Tikėjimas
Baigta restauruoti ir konservuoti vienintelė Europoje trikampė medinė Degučių Šv.Vincento Ferero bažnyčia, esanti Šilutės rajone. Restauratoriai net sutaupė lėšų, už kuriuos buvo dar atgaivintas ir interjeras.
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, atliktus darbus priėmusi komisija, sudaryta iš Restauravimo tarybos, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio bei Šilutės savivaldybės specialistų pasidžiaugė, jog prieš tai eksterjerą sutvarkiusi bendrovė UAB „Žibai“ sutaupė pinigų, kurių pakako ir interjerui atgaivinti. Visi šios išskirtinės kultūros vertybės tvarkybos darbai įgyvendinti iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Po polichrominių, istorinių, menotyrinių, mikologinių ir kt. tyrimų architektorė-restauratorė Rūta Valainienė parengė restauravimo ir konservavimo projektą. Restauruojant bažnyčios vidų buvo atidengti net keturi dažų sluoksniai, senojo bažnyčios polichrominio dekoro fragmentai. Darbų metu buvo nuvalyta ir konservuota lubų tapyba, paryškinti ant sijų išlikę dekoro elementai, išsaugotas virš sakyklos esantis mėlynos spalvos su augaliniais motyvais tapybinis dekoras, suvienodintas sienų spalvinis tonas ir kt. Ant vienos lubų sijos rastas užrašas, kad pastarasis bažnyčios interjero – lubų, sienų, frizo, vargonų tribūnos dažymas buvo atliktas po 1984 m. Nutarta išsaugoti šį atidengtą užrašą.
Interjerą restauravo aukščiausios kategorijos specialistai – medžio ekspertas A.Šaulys, sieninės tapybos restauratorė A.Kaušinienė.
Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoniniais pastatais, trišlaičiu stogu barokinė Degučių bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila. Sprendžiant iš archyvinių dokumentų, Degučių maldos namuose gyvenimas tekėjo stebėtinai pastoviai. Parapija visada buvo maža, todėl neturtinga. Tačiau ne vienas dokumentas liudija, kad ji buvo tvarkingai prižiūrima. Per du su puse šimto metų bažnyčia nedaug tepasikeitė, nors buvo triskart atnaujinta – 1840m, XIXa.pabaigoje ir 1923-1938m. Ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtraukta į programą „Lietuvos baroko kelias“.
Be to, ši šventovė keliskart apstulbino netikėtais radiniais. Tvarkant eksterjerą tarp pastato sienų aptikti aukso siūlais siuvinėti bažnytiniai drabužiai. Polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų surastas konsekravimo kryžius, o palėpėje – į ritinėlį susuktas sakralinio, kaip manoma, XVIIIa. paveikslo fragmentas.

Po Šilutės rajono savivaldybės Tarybos posėdžio paaiškėjo, kad rajono tradicinės religinės bendruomenės bus remiamos skiriant ne daugiau 80 » Daugiau

Į užmartį po truputį nueina tie laikai, kai gražuolė Žukų liuteronų evangelikų bažnyčia tarybinės okupacijos metais buvo išniekinta, » Daugiau

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis kartu su kitais savivaldybių merais spalio 18 d. Telšiuose dalyvavo šv. Mišiose, » Daugiau

Šiais metais Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapija švenčia 100-ąsias įkūrimo metines. Apie ją išsamiai yra rašęs KU » Daugiau

Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje dėmesio centre naujasis popiežius Pranciškus. Visi supranta, kad čia kažkas nauja: » Daugiau

„Tinklalapis laikomas kenkėjišku! Yra pranešta, jog šis tinklalapis (silute.lelb.eu) yra kenkėjiškas, tad jis užblokuotas, remiantis naršyklės saugumo » Daugiau

Vakar (liepos 18 d.) lygiai 18 valandą Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko istorinis momentas. Šios bažnyčios kunigas » Daugiau

Vakar (gegužės 3 d.) aukštalipių klubo „Astris Porta“ vadovas Arnoldas Sirvydis atliko Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios (pastatyta » Daugiau

Trečiadienio popietę Bikavėnų pradinės mokyklos mokytojai, vaikai ir tėveliai turėjo ypatingą svečią – parapijos kleboną Dainorą Židacką. » Daugiau

Reformacijos diena (spalio 31–oji) pažymima visose Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose, tačiau vienoje iš jų kasmet surengiama visos Bažnyčios šventė » Daugiau
Parašykite komentarą