Pristatyta nauja knyga apie poetą Praną Lembertą ir jo kūrybą

Nuotraukos Ignės Zarambaitės

Rugpjūčio 30 d., ketvirtadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Poezija“ apie poetą, notarą ir visuomenininką Praną Lembertą sutiktuvės. Poetui gyvam esant buvo išleisti du poezijos rinkiniai „Saulėtekiai“ (1935), „Baltija šaukia“ (1947), po jo mirties publikuotas rinkinys „Tau, sesute“ (1969) ir keletas kitų. Ši, naujoji knyga, pasirodė jo 120-ųjų gimimo ir 50-ųjų mirties metinių proga.

Renginyje dalyvavo knygos sudarytojas, humanitarinių mokslų daktaras Eugenijus Žmuida ir redaktorė, literatūros kritikė Ramunė Dragenytė. Pasak E. Žmuidos, P. Lembertas buvo nepaprastai šviesus, taurus žmogus, žavėjęs draugus, pažįstamus gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu ir kėlęs pasigėrėjimą bei pasididžiavimą išeivijoje Amerikoje, apdovanotas įvairiais talentais: dainininkas, aktorius, poetas, sportininkas, visuomenininkas, didelis Lietuvos patriotas. Pamario krašte šis poetas nėra labai gerai žinomas, bet tai viena ryškiausių tarpukario Lietuvos asmenybių.

Kilęs iš Suvalkijos, P. Lembertas, baigęs mokslus atvyko dirbti notaru į Biržus ir per aštuoniolika mieste pragyventų metų tapo šio krašto žmogumi. Jam buvo maža vien profesinės teisininko veiklos: rašė eiles, bendradarbiavo spaudoje, dainavo chore, vaidino mėgėjų spektakliuose, buvo įvairių renginių rėmėjas, jaunimo organizacijų globėjas ir kt. Tuo metu parašė eilėraštį „Tau, sesute“, skirtą kovoms dėl Vilniaus, kuris labai išpopuliarėjo. Pasirodžius pirmajai P. Lemberto poezijos knygai, jis jau buvo žinomas kaip poetas.

E. Žmuidos nuomone, P. Lembertą galima būtų priskirti jugendo poetikos atstovams. Jo eilėms, kurtoms gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu, būdingas lengvumas, gaivumas, jaunystės kultas. Dažnai pasikartojantys žodžiai: tėvynė, meilė, žiedai, daina.

1940 metų vasarą bolševikinė valdžia notarą P. Lembertą atleido iš darbo. Biržuose likti buvo pavojinga, Lembertų šeima pasitraukė į saugesnę vietą. Vokiečių okupacijos metais vėl sugrįžo į Biržus, tačiau artėjant frontui paliko namus, sąžiningu darbu įgytą turtą ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Vėliau persikėlė į JAV, įkūrė nekilnojamojo turto agentūrą, laisvalaikiu, kaip ir Lietuvoje, kūrė eilėraščius, atsidėjo visuomeniniam darbui, jo šeimos namai tapo susibūrimo vieta vietos lietuviams. Naujųjų eilių įvaizdžiai pasikeitė, įsivyravo tėvynės ilgesio, netekties temos. Deja, poetas į Lietuvą grįžo tik po mirties, jo palaikai urnoje parvežti ir palaidoti gimtosios Paežerėlių parapijos kapinėse.

E. Žmuida paaiškino, kad naujoji knyga, kurios išleidimą rėmė Notarų rūmai, yra dar vienas šios iškilios asmenybės atminimo įprasminimas. Iš ankstesnių rinkinių šis leidinys išsiskiria tuo, kad jame publikuotos ne tik eilės, bet ir literatūrologo komentarai. Čia pirmą kartą Prano Lemberto poezija pristatoma lietuvių lyrikos kontekste, aptariama jo eilėraščių problematika, žanrinė įvairovė, poetinė kalba, literatūrinės įtakos, pateikiamas Lemberto poezijos dažnumų žodynas. Redakcinėse pastabose aptariami rinkinių ar atskirų eilėraščių koregavimai, „Priedų“ dalyje skaitytojas ras P. Lemberto premijos laureatų sąrašą, kompaktinį diską su Prano Lemberto dainomis. Nuotraukų įklijoje – daug pirmą kartą viešai skelbiamų fotografijų.

Susitikimo metu R. Dragenytė skaitė eiles iš įvairių rinkinių, susirinkusieji galėjo įsitikinti P. Lemberto kūrybos jausmingumu, pastebėti įvaizdžių transformacijas, atskleidžiančias autoriaus gyvenimo patirtis. Renginio pabaigoje visi, susidomėję P. Lemberto gyvenimu ir kūryba, galėjo šią knygą įsigyti, užduoti klausimus knygos sudarytojui ir redaktorei.