Šrifto dydis:
2019-03-14

Petrui Čeliauskui – tik 90!


Autorius: Povilas JEGOROVAS Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas
Rubrikose: Žmonės

sveksnos-metrastininkas-petras-čeliauskas

 

Kovo 18 d. žymiam Lietuvos pedagogui, kraštotyrininkui, muziejininkui, esperantininkui, žodynininkui, vertėjui, redaktoriui, istorikui, publicistui Petrui ČELIAUSKUI sukanka 90 metų. Petras ČELIAUSKAS yra legendinė asmenybė. Šioje trumpoje publikacijoje tik trumpai apžvelgsime vieną iš jo veiklos sričių, t.y. esperantiškąją.

Petras ČELIAUSKAS gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Jau 1939 m. būdamas 10-mečiu berniuku vaikų žurnale “Šaltinėlis” susipažino su tarptautine Esperanto kalba. Bet atėjo 1940 metai, Lietuva buvo okupuota, o Esperanto kalba tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo uždrausta.

Baigęs Švėkšnos gimnaziją, atitarnavęs tarybinėje armijoje , baigęs pedagogikos studijas jis visą gyvenimą iki pat užtarnauto poilsio ( viso 45 metus ) dirbo matematikos, braižybos ir astronomijos mokytoju Švėkšnoje. 17 metų buvo Švėkšnos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Tačiau užtarnautas poilsis jo gyvenime yra tik sąlyginė sąvoka, jam poilsis yra vieno darbo pakeitimas kitu.

Jis gyvenime turėjo ir tebeturi dvi didžiules aistras , t.y. gimtąją Švėkšną ir Esperanto kalbą. Ir vienoje ir kitoje srityje jis nuveikė vienam asmeniui sunkiai įveikiamus didžiulius darbus.

Po Stalino mirties apie 1956 metus Tarybų Sąjungoje prasidėjo šioks toks atšilimas. Spaudoje jau kartais galima buvo pamatyti žodį Esperanto. Ir Petras ČELIAUSKAS prisiminė savo vaikystės susidomėjimą šia kalba, savarankiškai ją išmoko ir tuoj pat įsitraukė į aktyvią esperantininkų veiklą – prenumeravo spaudą Esperanto kalba, kaupė biblioteką šia kalba, pradėjo dalyvauti esperantininkų renginiuose , pvz. nuo 1975 m. Baltijos esperantininkų stovyklose ir kitur.

Tačiau labiausiai jį traukė literatūra, vertimai, redagavimas. Tam, kad pramuštume geležinę uždangą leidybai Esperanto kalba po daugelio metų kryptingo darbo 1986 m. “Vagoje” bendromis jėgomis pagaliau pavyko išleisti Petro ČELIAUSKO meistriškai išverstą Eduardo MIEŽELAIČIO “Žmogų”. Taip prasidėjo jo itin aktyvi ir labai produktyvi jo literatūrinė vėikla.

Lietuvoje nebuvo modernios ir populiarios knygos apie tarptautinės kalbos problematiką ir Esperanto konkrečiai. Ir Petras ČELIAUSKAS imasi šio darbo. 1989 m. leidykla “Vyturys” serijoje “Noriu žinoti” išleidžia jo knygą “Nuo Babelio iki Esperanto”.

Petras ČELIAUSKAS entuziastingai ėmėsi kitų vertimų. Dar viena jo meistriškai išversta knyga buvo Antano BARANAUSKO “Anykščių šilelis”. Ją pavyko išleisti tik 2003 m. Kauno leidykloje ‘Ryto varpas” lietuvių ir Esperanto kalbomis.

Sekė visa eilė kitų verstinių knygų, pvz. Vlado MOZŪRIŪNO “Legenda apie Vilniaus pilį”, Salomėjos NERIES “Eglė – žalčių karalienė”, Maironio “Jūratė ir Kąstytis”, pasaka “Saulės vaduotojas” ir kitos. Petras ČELIAUSKAS vertė ir atskirus įvairių Lietuvos poetų eilėraščius, kurie buvo atspausdinti įvairioje periodikoje Esperanto kalba. Tokių yra per 60, kurių autoriai yra 24 Lietuvos poetai. Jo plunksnai priklauso ir kelios dešimtys ( viso 86 ) lietuviškjų dainų tekstų vertimų. Jis vertė ir iš kitų kalbų į Esperanto kalbą, pvz yra išvertęs nemažai 12-os baltarusių poetų eilėraščių, Adomo MICKEVIČIAUS poemos “Konradas Valenrodas” fragmentus, Šota RUSTAVELI “Karžygis tigro kailyje” ištraukas.

Petras ČELIAUSKAS yra vertęs ir iš Esperanto kalbos į lietuvių kalbą. Lietuvoje buvo išleista vengrų rašytojo Ištvano NEMERĖS knyga “Uždaras miestas” ( 1992 m. ).

Vienuolika metų Petras ČELIAUSKAS gyveno Kaune ( 1995 – 2005 ) ir tuo metu redagavo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalą “Litova stelo” ( Lietuvos žvaigždė ). Ir ne tik redagavo, bet didele dalimi užpildė ir jo turinį. Čia jis pasireiškė kaip puikus publicistas. Žurnalui jis parašė per 30 interlingvistinių ir esperantologinių straipsnių. Taip pat jis parašė per 50 straipsnių apie Lietuvos istoriją, kulturą, literatūrą. Vėliau jų ir kitų straipsnių pagrindu gimė atskira knyga “Litovio dum jarcentoj “ ( Lietuva per amžius ), kuri buvo išleista Kaune 2002 metais.

2008 metais jis sudarė ir išleido išsamią knygelę “Bibliografio de Litoviaj Esperanto-eldonajhoj. 1890-2006 “ ( Lietuvos Esperanto leidinių bibliografija 1890-2006 ).

Petras ČELIAUSKAS redagavo ir daugelį kitų autorių knygų, parengė visa eilę smulkesnių leidinių.

2009 metais Petro ČELIAUSKO 80-mečio proga Lietuvos esperantininkų sąjunga jo garbei išleido kapitalinį leidinį “El mia Esperanta skatolo” ( Iš mano esperantiškos dėžutės ) , į kurią pateko atskiromis knygomis neišleisti jo vertimai ir straipsnių esperantiška bei lietuviška tematika rinkinys, 520 psl. ).

Per 20 metų Petras ČELIAUSKAS praleido prie savo darbo stalo sudarydamas didžiulį plačiausią Lietuvoje ”Didijį lietuvių-Esperanto kalbų žodyną” ( 816 psl. ), kurį 2018 m. pabaigoje išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę Petras ČELIAUSKAS dalyvavo 8-iuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse.

Petras ČELIAUSKAS yra pripažintas tarptautiniu mąstu. 1997 m. jis gavo

tarptautinę Grabovskio premiją, o 1999 m. jis yra išrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos ( Universala Esperanto-Asocio ) garbės nariu. Jis yra vienas iš trijų visų laikų Lietuvos esperantininkų, kurie įeina į pasaulinę žymiausių esperantininkų enciklopediją.

Petro ČELIAUSKO portretas nebūtų pilnas jei nepaminėtume ir jo labai produktyvios veiklos gimtosios Švėkšnos labui. Susidomėjęs kraštotyra jis 1969 m. įkūrė Švėkšnos muziejų ir jam vadovavo iki 1997 m.. Parašė ir išleido keletą knygų apie Švėkšną , tarp jų poezijos antologiją “Švėkšnos Lyra” ( 2009 ), “Švėkšna atsiminimuose” ( 2010 ) ir kapitalinį darbą Švėkšnos enciklopediją pavadinimu “Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai” ( 2012 ). Už kraštotyrinę veiklą 1995 m. apdovanotas Šilutės rajono Sidabrinės nendrės premija..Lietuvos kraštotyros draugija 2000 m. jį išrinko Garbės kraštotyrininku. 2012 m. tapo šalies konkurso “Lietuvos kaimo spindulys” laureatu Kaimo knygnešio kategorijoje.

Ir šiandien Petras ČELIAUSKAS yra žvalus, kūrybingas ir nenuilstamai dirba toliau. Ant jo darbo stalo eilinis kapitalinis darbas – Lietuvos esperantininkų sąjūdžio istorija su enciklopedija.

Stiprios sveikatos ir naujų viršukalnių, Jubiliate !


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Laiškas Ramučių bibliotekininkei Pranciškai Žemgulienei Laiškas Ramučių bibliotekininkei Pranciškai Žemgulienei 

  Lietuvos bibliotekininkų draugija, minėdama 90-metį, rengė konkursą „Laiškas bibliotekininkui“. Man, kaip konkurso dalyvei, gruodžio 2–3 dienomis teko dalyvauti » Daugiau

Vydūno viešoji ir Lumpėnų bibliotekos kvietė į susitikimą „Aš čia pro šalį ėjau…“ su aktoriumi Giedriumi Savicku Vydūno viešoji ir Lumpėnų bibliotekos kvietė į susitikimą „Aš čia pro šalį ėjau…“ su aktoriumi Giedriumi Savicku 

  „Aš čia pro šalį ėjau… vėjuotą ir darganotą 2021 m. spalio 27 d. pavakarę“, – sveikindamasis sakė į » Daugiau

Paminėtas rašytojo, filosofo Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 30-metis Paminėtas rašytojo, filosofo Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 30-metis 

  Nenumaldomo amžino laiko dūžiai šiemet skaičiuoja 30-uosius metus, kai rašytojas, filosofas, švietėjas, kultūros veikėjas Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storostas) » Daugiau

Įvertinti Šilutės krašto etninės kultūros puoselėtojai Įvertinti Šilutės krašto etninės kultūros puoselėtojai 

  Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo praėjusį penktadienį iškilmingai minėjo savo veiklos 20-metį ir pagerbė iškiliausius » Daugiau

Kultūros ministro padėka apdovanota Vilma Griškevičienė Kultūros ministro padėka apdovanota Vilma Griškevičienė 

  Rugsėjo 16 d. Nidoje vyko Lietuvos savivaldybių kultūros padalinių vadovams skirta respublikinė konferencija „Kultūros vaidmuo regionų plėtros kontekste“, » Daugiau

Valstybės dieną „Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Marijui Budraičiui Valstybės dieną „Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Marijui Budraičiui (3)

  Šiemet Šilutėje Lietuvos karaliaus Mindaugo diena kitokia nei įprastai. Tądien, šventinio renginio metu, įteikta „Sidabrinės nendrės“, aukščiausia Šilutės » Daugiau

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke išrinkta Vilma Griškevičienė Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke išrinkta Vilma Griškevičienė 

  Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Dalia Urbanavičienė informavo, kad Etninės kultūros globos tarybos birželio » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje svečiavosi Kultūros ministras Simonas Kairys su komanda Vydūno viešojoje bibliotekoje svečiavosi Kultūros ministras Simonas Kairys su komanda 

  Savaitės pradžioje, birželio 21 d., Pagėgių savivaldybėje viešėjo LR kultūros ministras Simonas Kairys, viceministras Rimantas Mikaitis bei ministro patarėjas Sigitas » Daugiau

V. Mačernio 100-mečio minėjimas skambant lakštingalų trelėms V. Mačernio 100-mečio minėjimas skambant lakštingalų trelėms 

  Šiandien, birželio penktąją, lietuvių poetui Vytautui Mačerniui būtų sukakę 100 metų. Deja, poetas pragyveno tik 23 metus su » Daugiau

Kakės Makės autorė, rašytoja ir knygų iliustruotoja Lina Žutautė svečiavosi Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje Kakės Makės autorė, rašytoja ir knygų iliustruotoja Lina Žutautė svečiavosi Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje 

  2021 m. gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka organizavo susitikimą bei literatūrinę-kūrybinę edukaciją vaikams su rašytoja, » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2022 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Adida papildai sportui