Neuroedukacinių metodų taikymas kasdieniniame gyvenime

Nuotraukų autorė – Daiva Žygaitytė-Augaitienė

Rugsėjo 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vainuto filiale kartu su neįgaliųjų draugijos Vainuto skyriumi surengti užsiėmimai, kuriuos vedė asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ mokinė Daiva Žygaitytė-Augaitienė.

Neuroedukacija – tai viena iš neuromokslų sričių, ieškanti atsakymų, kaip ir kokiais metodais galima padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą bei elgseną. Neuroedukacija, kaip ir kiti neuromokslai, remiasi neurobiologo Giacomo Rizzolatti teorija apie veidrodinius neuronus ir naujausiais tyrimais apie tai, kad žmogaus psichika yra labili bei paslanki ir, pasitelkus specialius metodus, galima išugdyti naujas smegenų neuronų asociacijas, naujus sąlyginius refleksus, suaktyvinti vidinį savireguliacijos mechanizmą, kuris yra atsakingas už žmogaus fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.

Užsiėmimo metu viešnia dalijosi iš savo mokytojos Marijos Mendelės-Leliugienės įgytomis žiniomis apie neuroedukaciją. Atsižvelgdama į tyrimus neuromokslų srityje ji atskleidė, kad žmogaus psichika yra labili bei paslanki ir, pasitelkus specialius metodus, galima išugdyti naujas smegenų asociacijas, naujus sąlyginius refleksus. 2015 metais M. Mendelė-Leliugienė patobulino ir suklasifikavo penkių grupių neuroedukacinius metodus ir juos integravo į Žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimo programą „Aš esu kūrėjas“. Šiandien, remiantis jos 25 metų darbo patirtimi ir tyrimais, galima teigti, kad taikant tam tikrus metodus tikrai galima padėti norinčiam sveikti žmogui: keisti požiūrį, mąstymą, elgseną, įpročius, plėtoti kūrybingumą bei prigimtines galias savigydai, t.y. suaktyvinti vidinį savireguliacijos mechanizmą, kuris yra atsakingas už žmogaus fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.

D. Žygaitytė-Augaitienė užsiėmimo metu kalbėjo: „Būdama M. Mendelės-Leliugienės mokine, vedžiau užsiėmimą ,,Neuroedukacinių metodų taikymas kasdieniam naudojimui“, skirtą stiprinti žmogaus emocinį intelektą. Naudoti dailės terapijos metodai, jie derinti su kalbiniais kodais, pratimais, vizualizacijomis bei testais, siekiant ugdyti emocinį intelektą, plėtoti kūrybingumą, mokytis sukoncentruoti dėmesį, įveikti užslopintas ir ,,užrakintas“emocijas. Šio užsiėmimo metu naudoti metodai puikūs tuo, kad piešti galime ir nemokėti, tiesiog atsipalaiduojame ir žaidžiame spalvomis, jas skaidant rankomis, taip mokomasi būti gerai nusiteikus ilgesnį laiką, ugdoma dėkingumo nuostata.“

Užsiėmimo vedėja dėkojo šauniai kompanijai, kuri susirinko, puikiai padirbėjo, buvo puikūs klausytojai, tapytojai ir pašnekovai.