Šrifto dydis:
2017-01-31

Lietuviai – savigydos antibiotikais lyderiai: kuo rizikuojame?



Rubrikose: Sveikata

 

Nuotrauka cpp.edu

Nuotrauka cpp.edu

 

Jau antrą kartą bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams buvo atlikta išsami vaistų suvartojimo 2013–2015 metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje analizė, kuri atskleidė, kad lietuviai vartoja daugiausiai antibiotikų. Nors oficiali medikamentų įsigijimo tvarka reglamentuoja, kad šių stiprių vaistų įsigyti be recepto neįmanoma, net 22 proc. Lietuvos gyventojų prisipažino bent kartą gyvenime savarankiškai gydęsi antibiotikais. Mes tokie ne vieni, mat ES vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 53 proc. europiečių mano, jog antibiotikai iš tiesų naikina virusus, o 47 proc. – kad padeda peršalus ir sergant gripu. Nustatyta, kad vienu metu vartojant keletą savarankiškai pasirinktų preparatų, išlieka net 80 proc. tikimybė, kad organizmui bus pakenkta. Baisiausias šalutinis poveikis pasireiškia neatsakingai vartojant antibiotikus.

 

Antibiotikai – pagrindinis lietuvių savigydos instrumentas

 

2011 m. spalį „Baltijos tyrimai“ Lietuvoje atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuris atskleidė, kad Lietuvos gyventojai, nepasitarę su gydytoju, dažniausiai antibiotikus vartoja susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys.Pasak medikų, užsiimdami savigyda,žmonės sau kenkia dvigubai: pirma, jie nesigydo, antra, neteisingai vartojant antibiotikus, nužudomi naudingi mikroorganizmai, sutrikdoma žarnyno mikrobiota, pažeidžiamas virškinimo traktas. Šalutinis antibiotikų poveikis pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau – vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas gali atsirasti medikamentų vartojimo metu, praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos.

 

Gydytoja gastroenterologė Rūta Kučinskienė

Gydytoja gastroenterologė Rūta Kučinskienė

Pasak gydytojos gastroenterologės Rūtos Kučinskienės, daugelis įsivaizduoja, kad antibiotikai – tai vaistai nuo visų ligų,tačiau jais turėtų būti gydomos tik bakterijų sukeltos ligos arba virusinių ligų bakterinės komplikacijos. „Antibiotikų negalima vartoti nepasitarus su gydytoju, nes skirtingai ligai gydyti reikalingi skirtingi antibiotikai, tiksli dozė ir vartojimo kursas. Didžiausia klaida, kai ligonis vartoja antibiotikus ir, kiek pasijutęs geriau, savavališkai nustoja juos vartoti, taip nutraukdamas gydymo kursą. Dėl tokio poelgio galimas ligos atkrytis, tačiau blogiausia tai, kad tokiu būdu atsiranda patogeninių bakterijų atsparumas prieš tai vartotam antibiotikui. Didėjant bakterijų atsparumui antibiotikams, net paprastos bakterinės ligos, pavyzdžiui, angina, yra gydomos vis platesnio veikimo spektro antibiotikais,o kuo platesnio veikimo antibiotikai, kuo ilgesnis gydymas, tuo didesnė tikimybė atsirasti pašaliniam poveikiui ir organizmo nualinimui“, – sako R. Kučinskienė.

 

Vartojame kefyrą ir jaučiamės saugūs?

 

Gydytoja primena, kad kartais antibiotikai sukelia patogeninių bakterijų išvešėjimą, kurių sukeltas kolitas yra sunkiai pagydomas. Pasak jos, tokių ir kitų komplikacijų padeda išvengti probiotikai, kuriuos galima vartoti prieš, kartu ir po antibiotikų kurso.

 

Visuomenėje gajus mitas, kad žarnyno mikroflorai atstatyti užtenka išgerti kefyro, mat rauginto pieno produktuose gausu gerųjų bakterijų, kurių reikia mūsų organizmui, tačiau vien jogurto ar stiklinės kefyro per dieną nepakaks. Kaip pagalbinė priemonė kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai skiriami probiotikų preparatai tabletėmis arba lašais, nes juose yra gerokai didesnis būtinųjų mikroorganizmų kiekis nei jų esama maisto produktuose.

 

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė oficialų probiotikų apibrėžimą: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai. Nors jų baiminamasi, ne visos bakterijos yra blogos: įprastai žarnyne yra apie 1–3 kg įvairių bakterijų, didžioji dalis jų – gerosios. Žmogus būna sveikas, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc., tačiau kai blogųjų ima daugėti – išsivysto disbiozė, dėl kurios žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, pvz., alergija, Krono liga ir kt.

 

Yra keletas mechanizmų, kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį: kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagų, naikinančių mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą. Mokslinėje literatūroje*, kaip labiausiai ištyrinėtas ir patvirtintas, yra išskiriamas antibakterinis probiotikų poveikis – veikiantis prieš įvairias infekcijas (virusines, bakterines) ir viduriavimą. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad probiotikai gali būti efektyvūs apsaugant ar gydant alergijas, vėžį, kvėpavimo ir šlapimo organų infekcijas, imuninės sistemos moduliavimą, reguliuoti lipidų metabolizmą, blokuoti toksinų patekimą į organizmą, netgi saugoti nuo senėjimo bei tokių ligų, kaip autizmas, osteoporozė, 2 tipo diabetas.

 

Probiotikai būna skirtingi

 

Dauguma probiotikų patikimą efektą turi tik juos vartojant, tačiau yra tyrimų, rodančių, kad teigiama probiotikų įtaka žmogaus mikroflorai ir sveikatai išlieka net nutraukus jų vartojimą. Tačiau verta atsiminti, kad probiotikai skiriasi savo sudėtimi ir funkcijomis.

 

„Probiotikai yra įtraukti į rekomenduojamų preparatų sąrašą funkcinių suaugusiųjų ir kūdikių virškinimo ligų, ūmių gastroenteritų, antibiotikų sukelto kolito ir uždegiminių žarnų ligų gydymui. Ne visų probiotikų poveikis yra įrodytas multicentriniaistyrimais, todėl, atsižvelgiant į įrodymais pagrįstos medicinos principus,tarptautinėse rekomendacijose yra įtrauktos tik  kelios pagrindinės probiotikų rūšys: ūmaus virusinio gastroenterito gydymui ESPGHAN (Europos pediatrų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija) rekomenduoja Lactobacillus rhamnosus GG, Lactobacillus reuteri DSM 17938, Saccharomyces boulardii, Lactobacillus acidophilus LB, kitų ligų metu rekomenduojamos kitos rūšys probiotikų. Pvz. įtariant antibiotikų sukeltą viduriavimą, rekomenduojami probiotikai, atsparūs antibiotikų poveikiui –Lactobacillus reuteri ir Saccharomyces boulardii“, – sako gydytoja gastroenterologė R. Kučinskienė.

 

Lactobacillus reuteri yra pieno rūgšties bakterija, kuri randama žmogaus seilėse, burnos ertmėje, skrandyje, plonojoje žarnoje, storojoje žarnoje, išmatose, makštyje ir motinos piene. Pieno rūgšties padermė –Lactobacillus reuteri, skirtingai nuo kitų padermių, nesuyra keliaudama virškinamuoju traktu ir išlieka dar 5 dienas. Lactobacillus reuterigamina pieno rūgštį, acto rūgštį ir natūralų patogeninių bakterijų inhibitorių reuteriną – visos šios medžiagos stipriai slopina patogenines žarnyno bakterijas, kurios sukelia ligų simptomus. Būtent Lactobacillus reuteri bakterija itin atspari antibiotikams, todėl po šių medikamentų kurso renkantis probiotikus svarbu į tai atkreipti dėmesį.

 

Moksliniame tyrime** aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino, kaip kasdien vartojama bakterija Lactobacillus reuteri (L. reuteri) gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltus šalutinius poveikius. Vertinant klinikinio tyrimo rezultatus po 10 dienų, L. reuteri grupėje stipriaisumažėjo besiskundžiančių skausmu virškinamojo trakto srityje (15 proc. ir 45 proc. placebo grupėje) bei tuštinimosi sutrikimais (10 proc. ir 40 proc. placebo grupėje). Vertinant tyrimo rezultatus po 20 dienų, vaikams, kuriems duota L. reuteri, susilpnėjo arba išnyko šie šalutiniai reiškiniai: pilvo pūtimas, raugėjimas, virškinamojo trakto srities skausmas, tuštinimosi sutrikimai.

 

„Kadangi įrodyta, kad probiotikai turi profilaktinį poveikį prieš infekcines respiracines ir žarnyno ligas, juos tikslinga vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, jei yra jau sergančių šeimos narių. Probiotikai  yra saugūs ir kūdikiams, ir suaugusiems“, – teigia R. Kučinskienė.

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Senjorams surengta paskaita „Šlapimo nelaikymo profilaktika ir fizinių pratimų nauda“ Senjorams surengta paskaita „Šlapimo nelaikymo profilaktika ir fizinių pratimų nauda“ 

  Gruodžio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko paskaita „Šlapimo nelaikymo profilaktika ir fizinių pratimų nauda“, kurią » Daugiau

Vasaros griliaus malonumai ir augantis svoris: kaip išlaikyti lieknas kūno linijas? Vasaros griliaus malonumai ir augantis svoris: kaip išlaikyti lieknas kūno linijas? 

  Šiltasis metų laikas neatsiejamas nuo grilinimo sezono, kuris dažniausiai džiugina tik skonio receptorius, kadangi nuo didelių kiekių riebios mėsos žmonėms » Daugiau

Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga 

  Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo » Daugiau

Kaip yra atliekama kataraktos operacija? Kaip yra atliekama kataraktos operacija? 

  Kataraktos priežastys bei simptomai  Katarakta –  tai akies lęšio sudrumstėjimas, labai dažnai pasireiškiantis senyvo amžiaus žmonėms. Ši liga » Daugiau

Medea klinikoje konsultuos N. E. Samalavičius Medea klinikoje konsultuos N. E. Samalavičius 

  Nuo šių metų spalio mėnesio Šilutės Medea klinikoje konsultuos Vilniaus Universiteto profesorius, Klaipėdos Universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas » Daugiau

KAIP RASTI LIGĄ PILVE? KAIP RASTI LIGĄ PILVE? 

  Gydytojas proktologas profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras Narimantas Evaldas Samalavičius   Daugelis virškinamojo trakto organų funkcijos sutrikimų gali » Daugiau

Hemorojus – ar tikrai žinote apie jį viską? Hemorojus – ar tikrai žinote apie jį viską? 

  Hemorojus yra dažniausia išeinamosios angos liga, todėl ne paslaptis, jog žmogus, pajutęs diskomfortą išeinamosios angos srityje, visų pirma » Daugiau

Paskaitoje kalbėta apie ligų ir amžiaus įtaką atminčiai, dėmesiui, mąstymui Paskaitoje kalbėta apie ligų ir amžiaus įtaką atminčiai, dėmesiui, mąstymui 

  Gegužės 11 dieną Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Socialinio fakulteto studentams surengta paskaita „Kaip mes keičiamės: ligos ir » Daugiau

Trečiojo amžiaus universiteto studentams – paskaita apie burnos priežiūros ypatumus Trečiojo amžiaus universiteto studentams – paskaita apie burnos priežiūros ypatumus 

  Gegužės 4 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) paskaita „Burnos priežiūros ypatumai senyvame » Daugiau

Edukaciniame užsiėmime vaikai bandė pajausti regos negalią turinčiųjų pasaulį Edukaciniame užsiėmime vaikai bandė pajausti regos negalią turinčiųjų pasaulį 

  Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) „Pasakojimų dėžutės“ komanda gegužės 3 dieną apsilankė Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Energingi ir » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2018 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31