Katyčiuose atidengtas stogastulpis įamžinti išnykusiems ir esantiems seniūnijos kaimams

Nuotraukos Šilutės r. savivaldybės

Europos paveldo dienų maratonas, užklystantis į atokiausius rajono kampelius, neaplenkė ir Katyčių. Pentadienį ten šurmuliavo graži šventė, kurios metu buvo atidengtas stogastulpis įamžinti išnykusiems ir esantiems seniūnijos kaimams.

Stogastulpio vėtrungės viršūnėje puikuojasi simpatiška katytė, tarsi primena kaimo pavadinimą ir rodo kelio kryptį į Katyčius. Šalia augantis akmenų Gerumo kalnas pradėtas kildinti prieš keletą metų jau turi sukaupęs daug akmenų – liudininkų, kurie byloja, kad su gerumu ateinančių žmonių Katyčiuose daugėja.

Svečiai, sakę sveikinimo kalbas, akcentavo žmonių bendruomeniškumo svarbą ir būtinybę burtis, veikti kartu išvien. Evangelikų liuteronų kunigas Moras, dabartinį tautos medį pavadino apgenėtu ir kvietė visus: ir būsimojo Seimo narius ir paprastus žmones dirbti tam, kad tos apgenėtos šakos atgytų, ataugtų žmogaus saugumo, meilės savo kraštui ir pasitikėjimo bei pasididžiavimo savo šalimi jausmas. Šventėje kalbėjęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, buvęs katytiškis Alvidas Šimelionis prisiminė vaikystę, savo išvaikščiotus takus šiame kaime ir palinkėjo visiems tvirtybės ir sąmoningumo saugant unikalų rajono kampelį. Pavaduotojas taip pat įteikė padėkos raštus seniūnijos darbuotojams A. Olberkiui ir R. Juodžiui, gaminusiems skulptūrą. Savivaldybės merės Daivos Žebelienės padėka taip pat įteikta ir ilgametei evangelikų liuteronų bendruomenės pirmininkei E. Jonaitienei. Svečiavęsis šilališkis Albinas Ežerskis kalbėjo apie baltą pavydą, kuris apima stebint glaudžią, susiklaususią bendruomenę.

Pagrindinės mokyklos kolektyvo programa buvo tarsi puošnus žiedas šventės gėlių vainike. Istorijos mokytojas Algimantas Valaitis kvietė visus sąmoningumui ir meilei savo gimtajam kaimui, šaliai ir tėvynei. Perskaitytas buvusios mokinės Ritos Margevičiūtės – Vanagienės eilėraštis priminė ir pakvietė kiekvieną klausantįjį pasivaikščioti Kaltyčių takeliais, praeiti Šyšos pakrantėmis ir pastovėti senojoje akmeninėje turgaus aikštėje. Mokytojų padainuota kraštietės B. Pankauskaitės įdainuota liaudiška daina nuteikė romantiškai, na o pagal senos lietuvininkės A. Grikšienės specialų receptą iškeptų jos dukros, pagrindinės mokyklos mokytojos Vilmos Grikšaitės – Nevardauskienės „pipiernikų“ galėjo paskanauti kiekvienas atėjęs į šventę.

Bendruomenės nariai simbolišką židinį už skleidžiamą šviesą įteikė Katyčių seniūnei Juzefai Tamavičienei. Už gražias iniciatyvas, įgyvendinamus projektus dėkota bendruomenės pirmininkui Viktorui Vaitiekovui ir kitiems.

Šilumos kupinai šventei pritarė ir saulėta diena tarsi bylodama, kad šilta, gera ir jauku visuomet bus ten, kur tvyro santarvė, bendradarbiavimas ir geranoriškumas.