Kas prie blynų, kas prie šiupinio…

Nuotrauka Šilutė Hugo Šojaus muziejaus

Su kokiu valgiu jums siejasi Užgavėnės? Jei esate iš Lietuvos, tikriausiai paminėsite blynus. O jei iš Mažosios Lietuvos?.. Šis atskiras kampelis nuo senų laikų turėjo savitą kultūrą ir savitus papročius. Net ir šventės čia kiek kitokios. Didelę įtaką tam padarė vokiečių valdininkai – turime likusių rašytinių potvarkių iš XVII amžiaus, kurie nustato buities, šeimos santykius, tačiau nedovanotinai draudžia ir naikina tai, kas nevokiška. Taigi, dori tikintieji evangelikai liuteronai negalėjo eiti persirengėliais, nors jų vaikštynės pirmiausiai ir užfiksuotos Mažojoje Lietuvoje. Tačiau, net ir nykstant senosioms tradicijoms, norėta išlaikyti šventę, net jei kitokia forma ir kitaip.

Pirmasis Šiupinio vakaras Klaipėdos krašte buvo suorganizuotas 1927 m. Klaipėdos lietuvių draugijos narių iniciatyva. Nuo to laiko šventė rengta kasmet. Vakaruose apsilankę aukšti svečiai būdavo vaišinami šiupiniu, jų laukdavo šventinė programa, loterija, o gautos lėšos buvo skiriamos labdarai, taip pat kultūrą ir meną palaikantiems fondams. Stebina programų įvairovė. Tai būdavo aukšto meninio lygio spektakliai, chorų ir solistų pasirodymai, pučiamųjų instrumentų orkestrų numeriai. Kita – tradicinė – dalis įtraukdavo visus šventės dalyvius: tai liaudies muzikos, lietuviškų, vengriškų, čigoniškų šokių atlikimas, humoristinių kupletų kūrimas. Deja, karas pakeitė besiformuojančią tradiciją. Tiek vokiečių, tiek sovietiniai okupantai Šiupinio vakarus draudė, todėl šventė atgaivinta tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę – 1990 m.

Įdomu, kad klaipėdietišką Šiupinio šventės tradiciją po Antrojo pasaulinio karo atgaivino išeiviai lietuvininkai: vakarai rengti Amerikoje, Vokietijoje, Kanadoje. Dabar Lietuvoje vykstantys senoviniai Šiupinio vakarai kiek ramesni. Štai Klaipėdos evangelikai liuteronai Užgavėnių šiupinio vakarą susirenka pabūti kartu, pabendrauti, giesme šlovinti Dievą, pavalgyti šiupinio bei drauge atlikti įvairias užduotis. Pvz., vakaro tema gali būti mįslės, susijusios su žiema, žmogumi, tikėjimu, daiktais, darbais. Vakaras baigiamas giesme ir malda. Naujosios Šiupinio šventės – keleto tradicijų sintezė: jos panašios į žemaitiškas Užgavėnes, per kurias deginama Morė, dūksta persirengėliai, o šalia blynų verdamas šiupinys.

Anot tyrinėtojos Kristinos Blockytės-Naujokės, šiupinys – išimtinai Vakarų Lietuvai būdingas archajinės kilmės ritualinis Užgavėnių valgis. Etnologas Libertas Klimka irgi sako, kad blynai kepami arba nepasiruošus pavaišinti svečių, arba jau išbaigus kitas, riebesnes, maisto atsargas, o tikrasis Užgavėnių valgis yra šiupinys. Šiupinio receptai skiriasi: Žemaitijoje jis verdamas su kruopomis ir kiaulės uodega, o Mažojoje Lietuvoje – iš rainų žirnių, bulvių, riebios kiaulienos. Nevienodai jį verda ir kiekviena lietuvininkė… O kaip verdate jūs?