Kalbėti ir mąstyti lietuviškai – mūsų identiteto apraiška
Autorius: Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė
Rubrikose: Įvairenybės
Knygnešių tema šiandien nėra labai aktuali, ji liko tik istorinio laikotarpio faktu, tačiau, matyt, nemažos dalies tautiečių pasąmonėje vis tik užima aktyvią poziciją. Per knygnešio įvaizdį identifikuojame savo kultūrinį išlikimą. Kova už lietuvišką raštą, lietuvių kalbą vyko ir vyksta nuolatos. Kalbėti lietuviškai, mąstyti lietuviškai yra svarbiausia mūsų identiteto apraiška.
Kovas – pirmasis pavasario mėnuo, ne tik skelbiantis gamtos atgimimą, bet ir atnešantis gražią progą – neužmiršti sunkaus ir tragiško lietuviško žodžio kelio. Eilę metų švėkšniškių draugija „Tėviškė“ puoselėja tradiciją paminėti Knygnešio dieną. Kasmet panašiai organizuojamų renginių rutina ilgainiui ima pabosti, kuriant tą patį scenarijų išsisemiama, tad natūralu, kad norisi kažko naujo. Draugijos tarybos siūlymu, šiemet nutarta suorganizuoti šiai progai skirtą renginių ciklą. Kovo pradžioje paskelbtas fotografijų konkursas „Mano tėviškė“, kurio tikslas ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti. Nuotraukas konkursui galima siųsti iki liepos 3 d. el. paštu sveksnateviske@gmail.com, nugalėtojų apdovanojimo renginys vyks vasarą. Fotokonkurso „Mano tėviškė“ globėjas kraštietis Edvardas Jurjonas.
Antrasis ciklo renginys Kovo 11-osios išvakarėse suorganizuotas Švėkšnos bibliotekoje – susitikimas su Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų Jurgio ir Kazimiero Šaulių giminaičiais bei pristatyti leidiniai: Vytauto Plečkaičio „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ ir Algimanto Katiliaus „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Popietės svečias Česlovas Tarvydas iš Gargždų, žaismingai ir įdomiai pasakojo apie savo mamos brolį Jurgį Šaulį – iškilią XX a. pirmos pusės asmenybę, varpininką, Demokratų partijos kūrėją, leidėją ir žurnalistą, Valstybės Tarybos vicepirmininką, Lietuvos pasiuntinį Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, Lenkijoje ir Šveicarijoje, Lietuvos diplomatijos 1941–1945 m. šefą, žymų bibliofilą.
Įspūdžiais iš vizito į Prezidentūrą ir Signatarų namus dalinosi, apie savo giminės medį pasakojo, rodė išsaugotus laiškus, nuotraukas, testamentą ir kt., Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos, Steigiamojo Seimo nario prelato Kazimiero Stepono Šaulio ketvirtos kartos atstovė Nijolė Kairienė iš Švėkšnos.
Renginyje taip pat dalyvavo signatarų giminaičiai iš Balsėnų kaimo, Klaipėdos r. ir Stemplių kaimo, Šilutės r. Renginio muzikinį foną, tautinių-patriotinių dainų motyvais, kūrė Inkaklių daugiafunkcio centro metodininkė Jurgita Rumšienė.
Draugijos „Tėviškė“ renginių ciklas, skirtas Knygnešiams atminti, užbaigtas renginiu prie Knygnešių paminklo Švėkšnos Liepų aikštės skverelyje kovo šešioliktąją – Knygnešio dieną. Prie paminklo susirinkęs būrelis draugijos narių ir švėkšniškių, padėjo gėlių puokštę, uždegė žvakę, tylos minute ir malda pagerbė Švėkšnos knygnešių: Juozapo Rugio, Andriejaus Balčėno, Jono Bliūdžiaus, Tado Lomsargio, Marijonos Pupšaitės, Jono Juciaus, Juozo Toleikio, Domininko Serapino, Juozo Merliūno, Domininko Vanago, Jono Stonkaus, Onos Jucienės, Jono Vidučio, Petro Kavaliausko ir kt., atminimą. Savo kūrybos posmus apie knygnešius paskaitė draugijos narė, mokytoja Ramutė Zagurskienė. „Švėkšniškiai knygnešiai… – jautriai savo kūrybą pradėjo skaityti autorė ir tęsė: – iki širdies gelmių graudu išgirsti jų vardus: Balčėnas, Rugis, Freitikas ar Bliūdžius, Daukšys ir Kavaliauskas, Merliūnas, Jucius… O kiek dar jų istorija sena uždengus užmaršties skara išduoti pavardžių nenori.“ Pasak mokytojos, R. Zagurskienės, ir vėjas, ir saulė, ir debesis lydėjęs knygnešius, lydi kasdien ir šiandien mus visus įvairiom kryptim nuolat skubančius.
Draugijos narys Domas Merliūnas papasakojo apie savo prosenelį Juozą Merliūną – Švėkšnos knygnešį. Ta proga Domas paruošė informatyvų lankstinuką ir išdalino kiekvienam renginio dalyviui.
Į paminėjimą atskubėjęs seniūnas Alfonsas Šeputis, taip pat pagerbė knygnešių atminimą – prie paminklo padėjo pavasarinių tulpių puokštę ir uždegė žvakutę, pasidžiaugė, kad tradicija paminėti Knygnešio dieną tęsiama, kad draugija ieško naujų erdvių ir naujų renginio formų, stengiasi neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems praeities istoriniams įvykiams, buria švėkšniškių bendruomenę ir visus kviečia į organizuojamus renginius.
- Seniūnas A.Šeputis
- Prie paminklo
- Minėjimo akimirka
- D.Merliūnas dalina lankstinukus
- Č.Tarvydas šalia seniūno
- A. ir A. Alminauskiai su N. Kairiene

Šiemet pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų » Daugiau

Visi su ilgesiu prisimename praėjusiais metais Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusį skaitymo skatinimo akcijos baigiamąjį renginį » Daugiau

Akimirką buvau pamiršusi: „Ir jam šią akimirką skirtas / Tas didelis gražumas / – Būti.: (P. Žemgulytė, Eilėraštis » Daugiau

Nauja kultūros paslauga – interaktyvus stalas su žemėlapiu „Pamario raštijos lobynas“ – jau Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje! » Daugiau

Jau savaitė nuvilnijo, kai Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko virtualus literatūrinis susitikimas su knygų vaikams autore, grafikos » Daugiau

Šiuo metu įvestas visuotinis karantinas riboja kultūrinį gyvenimą, renginių organizavimą bei jų lankymą kultūros įstaigose, tarp jų ir » Daugiau

Šilutės TAU literatai pirmojo Covid –19 karantino metu sąžiningai rašė dienoraštį – tiesiog tai, kaip išgyveno vieną ar » Daugiau

Spalio 13 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka surengė literatūrinį susitikimą su poete Gerda Jankevičiūte-Petraitiene. Renginį vedė meno » Daugiau

Spalio 2 dieną šilutiškiai buvo pakviesti į Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusį poezijos ir muzikos vakarą „Romantizmo » Daugiau

Spalio 2–9 dienomis penki Lietuvos miestai tapo vieno projekto dalimi ir savo viešąsias erdves atvėrė kultūros renginiams. Spalio » Daugiau
Parašykite komentarą