Šrifto dydis:
2024-03-11

Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje tradicija įrašyta į nematerialaus kultūros paveldo nacionalinį sąvadą



Rubrikose: Įvairenybės

Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro

Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro

 

Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje.

 

 

Teikėjai – Šilutės rajono savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės kraštotyros draugija ir Lietuvininkų bendrija.

 

 

Kafijos gėrimo kultūra – Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija, susijusi su lietuvininkų tradicinio gėrimo – kafijos – gaminimo, ruošimo ir vartojimo papročiais. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti XVIII a. II pusėje. Miestuose ir dvaruose plito kafijos palaunagė, kuri apjungė senovinį pavakarių valgymą ir vokišką kavos popietės pakaitalą. Šeimos, giminės, draugų susitikimas prie kafijos puodelio, vadintas „palaunage“ (valgis tarp pietų ir vakarienės)“. Kafija buvo ruošta iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (ąžuolo gilių, morkų, cikorijos, miežių, kviečių ar rugių). Tokia kafijos valanda iš dvarų ir miesto kavinių ilgainiui persikėlė į lietuvininkų namus.

 

 

Šiomis dienomis tradicija gyva tarp vyresnio amžiaus vietinių krašto gyventojų, kurie dažnai, ypač sekmadieniais, po pamaldų, susieina parapijos namuose ar artimiausioje kavinėje „kafijos stundai“. Kaip šeimos bendravimo tradicija, palaunagė yra nykstantis kultūrinis reiškinys, nes yra pasitraukusi iš daugelio žmonių kasdienio gyvenimo. Siekiant išsaugoti šią tradiciją ir gaivinti kafijos gėrimo kultūrą, įvairios regiono bendruomenės, asociacijos, kultūros įstaigos, įmonės fiksuoja gyvas reiškinio formas, viešina tradiciją, organizuoja jai skirtus renginius, edukacinius kulinarinio paveldo užsiėmimus. Gražia tradicija tapo vaišinimasis gilių ar cikorijų kafija kultūrinių renginių ir bendruomenių suėjimų metu. Tradicijos tąsai išlaikyti nuo 2019 m. rengiama „Kafijos diena“. Kasmet birželio 26 dieną Mažosios Lietuvos regione rengiama Kafijos diena. Tai Šilutės kultūros ir pramogų centro iniciatyva apjungti nuo 2013 m. minimą Vėtrungių dieną ir kafijos gėrimo tradicijai skirtą dieną, prie kurios prisijungė ir kitos regiono savivaldybės, jų kultūros įstaigos, organizacijos bei privačios įmonės. Tą dieną besisvečiuojantys šiame regione kviečiami užeiti į kavines pažymėtas „Kafijos dienos“  ženklu ir jose paragauti, pasimėgauti šiuo tradiciniu lietuvininkų gėrimu. Kafijos dienos vyksta visame etnografiniame regione: Klaipėdos mieste, Neringoje, Juodkrantėje, Smalininkuose, Viešvilėje, Klaipėdos rajone, Drevernoje, Agluonėnuose, Pagėgiuose, Mociškiuose, Šilutėje, Rusnėje, Kintuose. Kafijos dienų iniciatyvoje kasmet dalyvauja apie 20 kavinių.

 

 

Šiuo metu „Kafijos dienos“ vyksta visose septyniose savivaldybėse, kurios apima  etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

 

 

Veiklos, prie kurių kasmet prisijungia vis gausesnis būrys entuziastų, įtakojo tradicijos pirminės paskirties ir raiškos formų pokyčius, tačiau išsaugojo ir viso regiono bendruomenei aktualizavo svarbius kafijos gėrimo kultūros bruožus. Gaivinimo praktikos prisideda prie Mažosios Lietuvos etnografinio regiono bendruomenės telkimo, tradicinės kultūros išsaugojimo, reprezentavimo ir įsitvirtinimo nūdienos gyvenime.

 

 

Naujai Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai bus pristatyti kovo 28 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje.

 

 

Nematerialaus kultūros paveldo sąvade – gyvosios ir nykstančios tradicijos, bendruomenes ir tautą vienijantys ženklai

 

 

Gausiu būriu šį pavasarį į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą suskrido bendruomenių puoselėjamos tradicijos ir jas išsaugančios veiklos. Šiemet sąvadą papildė net vienuolika reiškinių – tiek visuotinai Lietuvoje, tiek nedidelėse vietos bendruomenėse praktikuojamų.

 

 

Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos – ypač vertingų žinių apie krašto kultūrinę įvairovę, žmonių kūrybingumą ir pasaulėvaizdį lobynas. Juo siekiama ne tik užtikrinti daugialypį paveldo išsaugojimą, bet ir skleisti žinią apie Lietuvoje gyvuojančias savitas kultūros tradicijas ir jų išsaugojimo praktikas.

 

 

Šiuo įrašymu sąvadą papildė Gintaro gaudymas Lietuvos pajūryje, Klojimo teatro tradicija Tautkaičių krašte, Lietuvos heraldikos tradicija, Lietuvos žydų (litvakų) jidiš tarmės vartosenos tradicija Lietuvoje, šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje, Šukionių kaimo Mojavos (Gegužinės pamaldos), tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje, Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose, arimo arkliais tradicijos gaivinimo Lazdijų krašte ir kafijos gėrimo kultūros gaivinimo Mažojoje Lietuvoje praktikos bei lietuviškos pirties akademija.

 

 

Gintaro gaudymo Lietuvos pajūryje tradicija atspindi krašto žmogaus gamtos reiškinių supratimą. Nuo senų laikų žmonės visaip bandė išgauti gintarą – kasė iš marių dugno, traukė nardydami ir kt., tačiau gaudymas keseliais arba graibštais kaip buvo, taip ir liko pagrindiniu būdu. Gintaro sėmimas keseliais užfiksuotas XVII a. Prūsijos dokumentuose, graviūrose. Ir dabar Palangoje, Nidoje, Karklėje, kitose vietovėse yra šeimų, kuriose gintaravimu užsiima kelios kartos.

 

 

XIX a. pab. Lietuvos kaime užgimusi liaudiško vaidinimo – klojimo teatro – tradicija tebėra gyvybingas mėgėjų teatro reiškinys. Vienas ryškiausių šios tradicijos tęsėjų ir puoselėtojų yra Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“. Tautkaičių teatro tradicijos išskirtinumas – šeimų, giminių bendruomenė, kurioje iš kartos į kartą perduodami vaidinimo įgūdžiai, patirtis, bendravimo kultūra. „Gegnės“ spektakliai – įvairių lietuvių autorių kūriniai, pjesės, pritaikytos kaimiškai teatro specifikai. Į vaidinimus įpinamos senosios dainos, muzika, šokiai, žaidimai, sakytinė tautosaka.

 

 

Lietuvos heraldikos tradicija – valstybę, vietoves, asmenis, institucijas, korporacijas išskiriančių herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistema. Ji mena XIV a., kai atsirado herbiniai Lietuvos valdovų, kunigaikščių ir kilmingųjų antspaudai, specifiniai lietuvių linijiniai herbiniai ženklai, formavosi valstybinė, žemių heraldika. Šiuo metu heraldinė praktika patiria renesansą. Turimi ir naujai kuriami herbai, herbiniai ženklai atlieka komunikacinę funkciją – įprasmina ir parodo valstybės, institucijų, šeimų, giminės, bendruomenės istoriją, statusą, puoselėjamas tradicijas, įamžina svarbių įvykių atminimą.

 

 

Jidiš lietuviškasis dialektas kartu su jo pagrindiniais skleidėjais – iš Vakarų ir Vidurio Europos emigravusiais žydais aškenaziais – įsitvirtino apie XV a. beveik visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Litviš yra žodynu ir gramatinėmis formomis itin turtingas bei kultūriniu požiūriu įtakingas nehebrajiškų žydų kalbų dialektas viso  pasaulio žydų diasporoje. Nykstančio dialekto išsaugojimas, pasitelkiant įvairias bendruomenės skatinimo, pedagoginio ir kultūrinio ugdymo, akademines bei memorialines priemones, padeda puoselėti žydų diasporos identitetą, stiprinti socialinius ryšius, prisideda prie visuomenės gerovės.

 

 

Mažosios Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose nuo XVIII a. minimas šiupinys – archajinės kilmės apeiginis valgis, verdamas iš žirnių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Vokišku pavadinimu schuppnis jis buvo paplitęs kaip lengvai gaminamas ir sotus keliauninkų valgis Rytų Prūsijos užeigų namuose. Po 1990 m. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ atgaivino Šiupinio šventę Klaipėdoje. Tradiciškai ji vyksta kasmet įvairiose Klaipėdos, Šilutės, Priekulės ir kt. bendruomenėse, evangelikų liuteronų parapijose. Įvairaus amžiaus bendruomenių nariai, parapijiečiai susirenka pabūti kartu, pabendrauti, giesme šlovinti Dievą, pamuzikuoti, padainuoti, numatyti bendras veiklas.

 

 

Mojavos – kasdienės gegužės mėnesio pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei. Tai – bendruomeninė tradicija, Lietuvoje paplitusi 1898 m. Vadovaujamasi kunigo Antano Baranausko suvienodinta pamaldų liturgija, jos eiga, giedamos nustatytos giesmės. Šukionyse, vienintelėje Biržų rajono gyvenvietėje, daugiau kaip 115 metų mojavojimas namuose yra palaikomas ir šiomis dienomis praktikuojamas išskirtinai pačių kaimo žmonių. Gegužinių pamaldų tradicija stiprina Šukionių krašto gyventojų bendruomeniškumą, teikia emocinę gerovę, telkia gyventojus įvairioms socialinėms iniciatyvoms –talkų organizuojamui, sunkiai judančių žmonių pavežėjimui, giesmynų spausdinimui.

 

 

Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose pagal Romos katalikų bažnyčios apeigyną ir vietines tradicijas švenčiami nuo 1785 m. Miestelio gyventojai ilgametes savo šeimų ir giminių tradicijas prisimena ir liturginę bažnyčios šventę rengia liepos 22 dienai artimiausią sekmadienį. Šventinių Mišių kulminacija – iškilminga procesija Veiviržėnų miestelio gatvėmis, suburianti visų amžiaus grupių tikinčiuosius – nuo vaikų iki senelių. Po bažnytinių iškilmių tikintieji renkasi prie istorinio klebonijos pastato, kur vyksta šventinė programa – jomarkas, koncertas, kitos kultūrinės veiklos.

 

 

Žmogaus ir miško ryšys kyla iš asmeninės, bendruomeninės ir visos tautos pasaulėžiūros, žinių, įgūdžių ir veiklų visumos, Šis lietuvių prigimtinės kultūros reiškinys glaudžiai susijęs su gyvensena miškingose vietovėse ir kai kurių tradicinių amatų puoselėjimu. Šiandien miškų išsaugojimu rūpinasi kaimo ir miesto bendruomenės, bendrijos, institucijos, organizacijos ir pavieniai asmenys. Švietimu, mokymu, kūryba jie prisideda prie mus supančios aplinkos pažinimo, apsaugos, visuomenės sąmoningumo, tvarios gyvensenos ugdymo.

 

 

Lazdijų krašte sėkmingai gaivinama gilias šaknis turinti, tačiau daugelyje Lietuvos vietų jau išnykusi arimo arkliais tradicija. Kai kuriose šeimose iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai, technologija, įnagiai, laikomasi senovinių papročių – pirmoji vaga laukuose ariama po Jurginių atšilus orams ir nugriaudėjus Perkūnui, tikintis gero derliaus, kaip auką žemei apariant kelis margučius ar riekę duonos. Arkliu ir plūgu suartas, apakėtas laukas apsėjamas rugiais, prie pietų stalo talkos iniciatoriui įteikiamas duonos kepalas, ąžuolo vainikais pagerbiami vyriausias ir jauniausias artojai. Rudeninio arimo talkos stiprina bendruomenę, ugdo pagarbą darbui, žmogui ir pačiai tradicijai.

 

 

Kafijos gėrimo kultūra – Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija, susijusi su šio lietuvininkų tradicinio gėrimo gaminimo, ruošimo ir vartojimo papročiais. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti XVIII a. antroje pusėje. Šeimos, giminės, draugų susitikimas prie kafijos puodelio vadintas palaunage (valgis tarp pietų ir vakarienės, pavakariai). Kafija ruošta iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (ąžuolo gilių, morkų, cikorijų, miežių, kviečių ar rugių). Šiomis dienomis gražia tradicija tapo vaišinimasis kafija per kultūros renginius ir bendruomenių suėjimus. Tradicijos tąsai nuo 2019 m. rengiama Kafijos diena.

 

 

Nuo seniausių laikų visoje Lietuvos teritorijoje paplitusi pirčių lankymo tradicija, nepriklausomybės pradžioje buvo atsidūrusi ties išnykimo riba. Jos atsigavimą ir plitimą lėmė Lietuviškos pirties akademijos prieš 20 metų pradėti rengti pirtininkų kursai ir kitos įvairios tradicinės pirties entuziastų visuomeninės iniciatyvos. Pasikeitė ir išaugo pirtininko vaidmuo – dabar jis ne tik pirties kūrentojas ar prižiūrėtojas, bet ir pirties reikmenų ruošėjas, tradicinių pirties procedūrų atlikėjas, besirūpinantis pirties dalyvių saugumu, besidalijantis savo žiniomis ir įtraukiantis į šią veiklą naujus žmones.

 

 

Naujai Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai bus pristatyti kovo 28 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje.

 

 

Sąvado, kuriame nuo 2017 m. įrašytos 66 vertybės, valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų tradicinės kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso, žinoma, visi kviečiami prisidėti ir kasmet rudenį teikti vertybių paraiškas.

 

Nuotraukos Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro

Nuotraukos Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro

 

 

Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija

 

 

 

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Gražiausi posmai bei muzikos garsai skambėjo 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ stotelėje Pagėgių krašte – Vilkyškiuose Gražiausi posmai bei muzikos garsai skambėjo 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ stotelėje Pagėgių krašte – Vilkyškiuose 

  Saulėtą 2024 m. gegužės 13-osios popietę Pagėgių krašte nuvilnijo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos drauge su Rašytojų klubu » Daugiau

Vilkyškių bibliotekoje – ELVIS autobusas Vilkyškių bibliotekoje – ELVIS autobusas 

  Po Lietuvą keliaudamas ir kviesdamas į susitikimus vyresnio amžiaus žmones, ELVIS autobusas 2024 m. gegužės 8 d. užsuko » Daugiau

Lumpėnų bibliotekoje lankėsi ELVIS autobusas Lumpėnų bibliotekoje lankėsi ELVIS autobusas 

  Šiuolaikinis skaitymas gali būti labai įdomus ir įvairus. Tuo įsitikinti galėjo lumpėniškiai, nes 2024 m. gegužės 8 d. » Daugiau

ELVIS autobuso viešnagė Stoniškiuose ELVIS autobuso viešnagė Stoniškiuose 

  Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ne išimtis ir šie metai, tuo labiau, » Daugiau

Pašnekesiai „Tarp žemės ir dangaus“ subūrė besidominčius aviacija Pašnekesiai „Tarp žemės ir dangaus“ subūrė besidominčius aviacija 

  Balandžio mėnesio paskutinę savaitę visose šalies bibliotekose vyksta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Bibliotekininkai kviečia savo bičiulius, lankytojus, skaitytojus » Daugiau

Šilgalių bibliotekoje – žodžių, spalvų ir muzikos vakaras Šilgalių bibliotekoje – žodžių, spalvų ir muzikos vakaras 

  „Kaip noriu didelio dangaus, Ramybės sieloje ir kūne Ir gero širdimi žmogaus. Tiek neapsakomo tyrumo. Aš noriu saulės » Daugiau

Kaip Vydūno viešojoje bibliotekoje vos sutilpo svečiai Kaip Vydūno viešojoje bibliotekoje vos sutilpo svečiai 

  Argi gali būti kas džiugiau, kai atvyksta toks būrys svečių, jog net pritrūksta vietos juos priimti. Šis balandžio » Daugiau

Pagėgių krašto kultūros darbuotojai netradiciškai minėjo Pasaulinę kultūros dieną Pagėgių krašto kultūros darbuotojai netradiciškai minėjo Pasaulinę kultūros dieną 

  Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją – Pagėgių savivaldybės kultūros srities atstovai (Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir » Daugiau

Vydūno viešoji biblioteka ir filialai kviečia minėti 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Vydūno viešoji biblioteka ir filialai kviečia minėti 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę 

  Tradiciškai paskutinę balandžio mėnesio savaitę šalyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia savaitė šalies bibliotekoms. Nors Lietuvoje » Daugiau

Vilkyškių bibliotekoje skambėjo vaikams skirtos eilės Vilkyškių bibliotekoje skambėjo vaikams skirtos eilės 

  Pasitinkant Tarptautinę vaikų knygos dieną, 2024 m. kovo 27 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Vilkyškių filialas organizavo » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2024 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Adida papildai sportui