Kaip stubriškiai varė žiemą!

Nuotraukos Alytės Stirbienės

Užgavėnės – viena seniausių, savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje. Kadangi ypatinga tradicija yra Užgavėnių kaukės – kuo kaukė baisesnė, tuo labiau baido dvasias. Kiekviena kaukė turi prasmę, paskirtį. Ne išimtis ir mes. Todėl pagrindinis vaidmuo atiteko kaip visad – Morei, bei Lašininiui ir Kanapiniui. Žinoma taip pat dalyvavo ragana, čigonė, žydelis, velniukas, daktaras bei jaunikis su jaunąja. Už išradingumą ir kūrybiškumą kaip visad dėkingi esame patiems bendruomenės nariams. Neatsiejamas momentas kanapinio ir lašininio grumtynės. Tai simbolizuoja žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Seni žmonės sakydavo, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Todėl iš anksto pasirūpinome pačiais didžiausiais puodais ir keptuvėmis. Šeimininkės maišė vietoje blynų tešlą, kunkuliavo šiupinys. Juk tai tradiciniai Užgavėnių valgiai – kuriais buvo vaišinami visi šventės svečiai, bei bendruomenės nariai gausiai susirinkę Užgavėnių šventei. Mokytoja su mokinukais taip pat pasipuošę labai savitomis ir rankų darbo kaukėmis dalyvavo šventėje, neįsivaizduojame bendruomenės renginių be mokytojų ir mokinukų dalyvavimo. Surengtas piešinukų konkursas, kurio tema „Užgavėnių kaukės“ labai sužadino visų vaizduotę ir pagilino žinias apie tradicines Užgavėnių kaukes. Dėkojame dar kartelį mokytojoms ir vaikučiams. Jų linksmas juokas ir šurmulys puikiai papildė Užgavėnių šventės šurmulį.

Užgavėnių ritualai itin dvasingi, juose atsispindi ypatingas žmogaus ir gamtos ryšys, pagarba Žemei. Senovėje buvo manoma, kad žemė per Užgavėnes pati silpniausia ir žmonės glausdamiesi prie žemės taip bandydavo jai padėti, suteikti energijos, kad ji galėtų atsibusti. Ir pavasariai niekad nevėluodavo, tad su ta pačia viltimi, uždegėm didžiulį Užgavėnių laužą, degindami ant laužo Morę ir dainuodami bei visaip kitaip triukšmaudami – sutirpdėme ir atsikratėme per žiemą susikaupusių blogų minčių ir emocijų.

Šventės ir pačių organizatorių bei svečių tikslas buvo – prisišaukti pavasarį. Manau po tokios smagios, triukšmingos ir sočios Užgavėnių šventės, stubriškiai ramūs. Kantriai laukiame žemės atgimimo, saulėto pavasario ir naujų darbų idėjų. To ir linkime visiems kitiems!