Šrifto dydis:
2017-02-08

Galvojate, kad kosulys ar sloga – per menka priežastis neiti į darbą?



Rubrikose: Sveikata

Gripas 

 

Šiuo metu siaučiant gripo ir peršalimo ligų epidemijai, sveikata ir ligų profilaktika tampa kiekvieno darbdavio galvos skausmu, nes virusas išretina darbuotojų gretas ir tenka iš naujo organizuoti darbus, kad įmonės veikla nesustotų. Pasak medikų, laiku ir tinkamai pradėjus gydymą, peršalimą galima įveikti per tris ar keturias dienas, gripą – per septynias. Kitu atveju, kyla rizika įvairioms komplikacijoms, pavyzdžiui, gripas gali būti lydimas sinusito, anginos, širdies raumens uždegimo ar kitų bakterinių infekcijų, kurias pagydytiprireikia antibiotikų – tai užtrunka kone dvigubai ilgiau.Vis dėltominėtų ligų simptomus ir galimas komplikacijas įvertina ne visi.

 

 

Lietuviai neįvertina arba neskiria peršalimo simptomų

 

 

Bendrovės „USP Baltics“ iniciatyvai „Sergu atsakingai“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad7 iš 10 lietuvių ėjo į darbą jausdami peršalimo simptomus. Trečdalis apklaustųjų, t.y. 35 proc. ėjusių į darbą su peršalimo simptomais, teigė nesureikšminantys savo ligos simptomų,kitas trečdalis (28 proc.) teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų ir jie negali sau leisti sirgti.

 

Apklausa parodė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės eina sirgdami į darbą yra tai, kad dauguma jų vis dar tinkamai neįvertina peršalimo simptomų: 44 proc. apklaustų darbuotojų ir 60 proc. vadovų įsitikinę, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose, 34 proc. darbuotojų ir 40 proc. vadovų nerimta priežastimi ilsėtis laiko gerklės skausmą, atitinkamai 25 proc. ir 36 proc.dėl kosulio neimtų laisvos dienos. Kai yra visi simptomai – sloga, kosulys ir čiaudulys, – 30 proc. darbuotojų ir 38 proc. vadovų abejoja, ar būtina likti gydytis namie.

 

 

Klinikos „InMedica ALFA“šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė pastebi,kad daugelis susirgusių ne tik nesureikšmina peršalimo ar gripo simptomų, bet neretai juos dar ir painioja. „Pagrindinis skirtumas tarp peršalimo ir gripo yra karščiavimas. Gripo simptomai pasireiškia staiga: kamuoja didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, jaučiamas raumenų skausmas, silpnumas ir didelis galvos skausmas, krečia drebulys. Peršalimo metu pasireiškia kosulys, čiaudulys, karščiuojama nežymiai arba temperatūros nėra išvis. Nors dažnam atrodo, kad gerklės skausmas, sloga ar kosulys yra nepakankama priežastis neiti į darbą,tačiau uždelsus gydymą,galimos papildomos infekcijos, komplikacijos ir gydymosi trukmėpailgės kone dvigubai“, – pasakoja R. Plioplytė.

 

 

Pasak jos, sloga ar gerklės skausmas – peršalimo ligos simptomai, kurią sukelia virusai. Yra žinoma daugiau nei 100 virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, tačiau dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusas, kuris yra itin lengvai užkrečiamas, nes plinta oru lašeliniu būdu žmogui čiaudint, kosint ar kalbant. Kosint ar čiaudint lašeliai su virusais pasklinda 3–5 metrų atstumu ir ant įvairių paviršių išlieka net keletą valandų, tad virusu galima užsikrėsti ir naudojant bendrus daiktus ar tiesiog sveikinantis. Sergantys suaugę gali užkrėsti kitus asmenis maždaug 5 dienas po pirmųjų gripo ar peršalimo simptomų, tad, ir jausdamasis dar pajėgus dirbti, žmogus rizikuoja tiek savo, tiek kitų sveikata bei gerove.

 

 

Visuomenė darosi sąmoningesnė

 

 

Gydytoja R. Plioplytė pastebi, kad atsakingiausi pacientai, kurie iškart imasi visų priemonių apsaugoti kolegas nuo gripo viruso plitimo, yra 25–40 metų amžiaus. Tai patvirtina ir iniciatyvos „Sergu atsakingai“ tyrimas – šiemet 31 proc. 35–49 m. respondentų, pajutusių peršalimo simptomus, liko gydytis namie. Pernai taip atsakiusių buvo 18 proc.

 

 

„Džiugina tai, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui, nes net 43 proc. apklaustųjų, girdėjusių apie „Sergu atsakingai“, teigė, kad ši iniciatyva pakeitė jų požiūrį ir nuo šiol jie labiau rūpinasi savo bei aplinkinių sveikata: į klausimą, kodėl pajutę peršalimo ar gripo simptomus jie nusprendė likti gydytis namie, lygiai pusė respondentų atsakė namuose pasveikstantys greičiau, o trečdalis respondentų (32 proc.) teigė nenorintys užkrėsti kolegų – tai šiemet patvirtino net 20 p.p. daugiau apklaustųjų nei pernai. Paklausti, kaip gydosi, 41 proc. atsakė liekantys lovoje ir derinantys natūralias priemones – arbatą, medų, citrinas, imbierą – su peršalimo ligoms malšinti skirtais medikamentais. Pernai taip atsakiusių buvo mažiau – 36 proc., tad edukacija žiniasklaidoje ir artimoje aplinkoje duoda rezultatų“, – sako iniciatyvos autorės „USP Baltics“ vadovė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.

 

 

Pasak jos, darbinė atmosfera vis dar turi trūkumų, nes, nors 24 proc. apklaustųjų teigė, kad jų vadovai peikia sergančius darbuotojus darbo vietose, 69 proc. dirbančių mano, kad jų vadovai tiesiog nekreipia dėmesio, jei darbuotojai dirba sirgdami. Panašiai sergančius darbo vietoje vertina ir kolegos: 11 proc. jų patenkinti, kad nėra užkraunami papildomu darbu, o 31 proc. į sloguojantį ir kosintį bendradarbį nekreipia dėmesio. Jeigu elgiamasi sąmoningai ir liekama sirgti namuose, 19 proc. sako sulaukę pastabų iš vadovų ir kolegų, kad nepasirodė darbe.

 

 

Pasak iniciatyvos autorės „USP Baltics“ vadovėsJ.Unčiurytės-Bakšienės, teigiamas, pozityvus, saugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmo augimą. Tinkamas mikroklimatas dažnai net per atstumą teigiamai psichologiškai veikia namuose sergantį darbuotoją –jis linkęs kuo greičiau pasveikti bei grįžti į darbo vietą, kur jaučiasi reikalingas ir saugus. Neigiamas, negatyvus, nesaugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmo žlugimą, gali sukelti daug baimių, ypač, kai darbdavys nuolat transliuoja, kad jis yra pakeičiamas, kad tokių, kaip jis, yra daug, kad jis niekur kitur nebus reikalingas.

 

 

„Po ilgametės darbinės patirties tokiose įmonėse darbuotojas dažnai pasijunta menkaverčiu, nereikalingu ir stengiasi išsilaikyti bent šiame darbe, net jei tenka dirbti susirgus. Tačiau dirbdamas su peršalimo simptomais darbuotojas turi didelę riziką užkrėsti ir kolegas, o tai užburtas ratas, nes įmonėje darbingumas krenta, tad darbo krūvis paskirstomas likusiems sveikiems kolegoms. Mes, vaistų gamintojų atstovai Lietuvoje, neretai esame kritikuojami dėl skatinimo vartoti medikamentųdaugiau nei reikia, tačiau šia iniciatyva norimepriminti, kad racionalus vaistų vartojimas pirmiausia prasideda nuo atsakingo požiūrio į savo ir aplinkinių sveikatą. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai tik patvirtino, kad iniciatyva „Sergu atsakingai“privalome nuolat pabrėžti asmeninę atsakomybę už savo bei aplinkinių sveikatą ir kalbėti ne tik apie darbdavio socialinės atsakomybės didinimą, bet ir skatinti juos prisidėti prie socialinės bei fizinės aplinkos, kurioje veikia jų verslas, gerinimo“, – sako „USP Baltics“ vadovė.

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Senjorams surengta paskaita „Šlapimo nelaikymo profilaktika ir fizinių pratimų nauda“ Senjorams surengta paskaita „Šlapimo nelaikymo profilaktika ir fizinių pratimų nauda“ 

  Gruodžio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko paskaita „Šlapimo nelaikymo profilaktika ir fizinių pratimų nauda“, kurią » Daugiau

Vasaros griliaus malonumai ir augantis svoris: kaip išlaikyti lieknas kūno linijas? Vasaros griliaus malonumai ir augantis svoris: kaip išlaikyti lieknas kūno linijas? 

  Šiltasis metų laikas neatsiejamas nuo grilinimo sezono, kuris dažniausiai džiugina tik skonio receptorius, kadangi nuo didelių kiekių riebios mėsos žmonėms » Daugiau

Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga Ką reikia žinoti apie gripą: tipai, mutacijos ir apsauga 

  Gripo epidemijai siautėjant nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo » Daugiau

Kaip yra atliekama kataraktos operacija? Kaip yra atliekama kataraktos operacija? 

  Kataraktos priežastys bei simptomai  Katarakta –  tai akies lęšio sudrumstėjimas, labai dažnai pasireiškiantis senyvo amžiaus žmonėms. Ši liga » Daugiau

Medea klinikoje konsultuos N. E. Samalavičius Medea klinikoje konsultuos N. E. Samalavičius 

  Nuo šių metų spalio mėnesio Šilutės Medea klinikoje konsultuos Vilniaus Universiteto profesorius, Klaipėdos Universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas » Daugiau

KAIP RASTI LIGĄ PILVE? KAIP RASTI LIGĄ PILVE? 

  Gydytojas proktologas profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras Narimantas Evaldas Samalavičius   Daugelis virškinamojo trakto organų funkcijos sutrikimų gali » Daugiau

Hemorojus – ar tikrai žinote apie jį viską? Hemorojus – ar tikrai žinote apie jį viską? 

  Hemorojus yra dažniausia išeinamosios angos liga, todėl ne paslaptis, jog žmogus, pajutęs diskomfortą išeinamosios angos srityje, visų pirma » Daugiau

Paskaitoje kalbėta apie ligų ir amžiaus įtaką atminčiai, dėmesiui, mąstymui Paskaitoje kalbėta apie ligų ir amžiaus įtaką atminčiai, dėmesiui, mąstymui 

  Gegužės 11 dieną Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Socialinio fakulteto studentams surengta paskaita „Kaip mes keičiamės: ligos ir » Daugiau

Trečiojo amžiaus universiteto studentams – paskaita apie burnos priežiūros ypatumus Trečiojo amžiaus universiteto studentams – paskaita apie burnos priežiūros ypatumus 

  Gegužės 4 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) paskaita „Burnos priežiūros ypatumai senyvame » Daugiau

Edukaciniame užsiėmime vaikai bandė pajausti regos negalią turinčiųjų pasaulį Edukaciniame užsiėmime vaikai bandė pajausti regos negalią turinčiųjų pasaulį 

  Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) „Pasakojimų dėžutės“ komanda gegužės 3 dieną apsilankė Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Energingi ir » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2018 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31