Ar aš esu alergiškas? Ką vertėtų žinoti?

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Kiekvienas daugiau ar mažiau įsivaizduojame, kas yra alergija, ir neretai įvairius patiriamus simptomus ar ligas vadiname alergija. Būti alergiškam šiais laikais labai įprasta, juolab kad ir gydytojai, ir mokslininkai teigia, jog šiuolaikiniame pasaulyje daugėja alergiškų žmonių. Tačiau toli gražu ne kiekvienas bėrimas, sloga ar kosulys yra sukeliami alergijos.

Alergija yra neįprasta imuninės sistemos reakcija į daugeliui žmonių įprastus aplinkos veiksnius. Alergiško žmogaus imuninė sistema tą veiksnį palaikys priešu (alergenu) ir puls visu pajėgumu sukeldama įvairių cheminių medžiagų išsiskyrimą organizme bei nemalonius simptomus. Kraujyje pradės gamintis E klasės antikūnai (imunoglobulinai E, IgE), kurie jungsis prie tam tikrų odoje ir gleivinėse esančių ląstelių. Pakartotinai alergenui patekus į organizmą, IgE jį atpažins, prisijungs ir „susprogdins“ ląstelę, iš kurios atsipalaiduos (gal pasklis?) alergijos simptomus sukeliančios medžiagos.

Imuninė sistema tik kai kuriuos veiksnius atpažįsta kaip priešus, o į kitus nereaguoja. Neįmanoma būti alergiškam viskam, nes tokiu atveju žmogus negalėtų gyventi. Jei su alergenu susiduriame nuolatos, simptomai bus nuolatiniai, jei retai – simptomai pasirodys tik tada, kai susidursime. Alergiško žmogaus imuninė sistema yra stipri, tačiau ji veikia netinkamai. To priežastys gali būti įvairios: genetika, mus supanti aplinka, gyvenimo būdas.

Yra nemažai žinoma, kaip ir kada pasireiškia įvairios alerginės ligos, pavyzdžiui, vaikystėje jos dažniausiai pasireiškia atopiniu dermatitu dėl alergijos maisto produktams. Tėveliai galvoja, kad vaikutis jau gimsta alergiškas, tačiau taip nėra. Alergijai pasireikšti reikia aktyvių „alergijos“ genų, kurie nuo gimimo „ieško“ alergeno aplinkoje ir palaipsniui pradeda į jį reaguoti. Dažniausiai tai prasideda 3–4 gyvenimo mėnesį. Jei pavyksta nustatyti alergeną, odos gydymas palengvėja. Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau suserga alergine sloga arba alergine bronchine astma. Šios ligos paprastai užklumpa nuo trečių gyvenimo meto arba jau suaugus. Ne visos alergijos išlieka visą gyvenimą. Su amžiumi maisto alergijos įtaka silpsta, tikimybė susirgti atopiniu dermatitu mažėja. Kartais alerginės ligos gali išnykti keliems metams, o po to vėl atsirasti. Suaugusieji dažniau būna alergiški įkvepiamiesiems alergenams.

Alergija maistui gali pasireikšti ir dilgėline, pavyzdžiui, ką nors suvalgius, atsiranda labai niežtintys bėrimai panašūs į uodo įkandimus ar nudilginimą. Kūdikiams, o kartais ir mažiems vaikams, alergija maistui gali pasireikšti ir gausiais maisto atpylimais, vėmimu, viduriavimu ar kraujo pasirodymu išmatose. Kita vertus, ne visuomet atopinis dermatitas, lėtinė sloga, bronchinė astma ar dilgėlinė yra sukeltos alergijos, neretai randamos kitos, su alergija nesusijusios, šių ligų priežastys. Daliai išbertų vaikų maistas neturi jokios neigiamos įtakos.

Norint nustatyti alergiją labai svarbu surasti simptomų ir aplinkos veiksnių ryšį. Neretai pats žmogus pastebi, kad tam tikri aplinkos veiksniai visuomet jam sukelia alergijos simptomus. Pavyzdžiui, sutikęs katę ima čiaudėti, jam pradeda ašaroti akys, arba suvalgęs obuolį, pajunta gerklės dirginimą, patinsta lūpos. Tačiau jei alergenas nuolat būna mūsų aplinkoje, gali būti sunku jį atpažinti be specialių tyrimų.

Gydytojo kabinete paprastai atliekami odos dūrio testai (ODT). Tačiau yra nemažai situacijų, kai odos dūrius sunku atlikti, pavyzdžiui, jei pacientas vartoja priešalerginius vaistus arba vaistus nuo depresijos, vaistus skrandžio rūgštingumui mažinti, arba jo oda yra labai jautri, arba ji kaip tik labai nejautri. Atliekant ODT susiduriama ir su reagentų stabilumo problema.

Tokiu atveju labai praverčia kraujo tyrimai, kai vienu metu nustatomas platus alergenų spektras. Tyrimai atliekami automatizuotu būdu su standartizuotais reagentais, o pacientui pateikiama aiški tyrimo atsakymo forma, kurią galima saugoti ilgą laiką. Šiuos tyrimus galima atlikti nepriklausomai nuo įvairių vaistų vartojimo bei odos būklės. Tačiau jeigu karščiuojate ar sergate ūmia virusine infekcija, tyrimą geriau atidėti.

Šiuo metu kraujo tyrimams dažniausiai naudojami gamintojo sukomplektuoti alergenų rinkiniai. SORPO laboratorijoje tiriama daugiau kaip 120 maisto ir įkvepiamųjų alergenų vienu metu. Tai pigiau nei atlikti tyrimus dėl pavienių alergenų. Tyrimai atliekami kiekvieną darbo dieną, o atsakymai pateikiami praėjus vos vienai darbo dienai. Platus tyrimų pasirinkimas SORPO laboratorijoje leidžia gydytojui ir pacientui pasirinkti optimaliausią variantą, atsižvelgiant tiek į reikiamą ištirti alergenų kiekį, tiek į tyrimo kainą. Jei įtariama alerginė reakcija, galima atlikti ir bendrą imunoglobulino E bei IgE tyrimą, kuris leidžia nuspręsti, ar organizmo reakcija yra alerginės kilmės.

Kartais nusiviliama kraujo tyrimo rezultatais – rodo „alergiją viskam“ arba rodo alergiją tokiems produktams, kurie nesukelia jokių simptomų, arba alergijos nerodo nė vienam alergenui. Labai dažnai maisto produktai apkaltinami alergijos sukėlimu, nors taip nėra arba ne visų maisto produktų sukeliamas reakcijas galima nustatyti atliekant šio tipo tyrimus. Ne visada alerginės reakcijos vyksta pagal greitąjį I-ojo tipo mechanizmą, kuomet gaminasi IgE. Gali pasitaikyti lėtojo tipo alerginės reakcijos, kurios vyksta pagal kitus mechanizmus. Tokiai alergijai nustatyti netinka nei dūrio testai, nei specifinių IgE nustatymas kraujyje, todėl turi būti atliekami kiti tyrimai, pvz., lopo testas.

Diagnozuoti alergiją dažniausiai nepakanka vieno tyrimo. Tyrimų rezultatus, kokie jie bebūtų, reikia aptarti su gydytoju. Net ir neigiamas alergijos tyrimo rezultatas yra rezultatas, kadangi parodo, kad organizmo alerginės reakcijos vyksta pagal kitą nei tirtasis mechanizmą ir suteikia gydytojui bei pacientui informacijos tolimesniems tyrimams.