Žemaičių Naumiestyje susitiko kraštiečiai

Nuotraukos Danutės Bružienės

Rugsėjo 30 d., Mykolinių šventės metu, kraštiečiai rinkosi į  Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialą, kur vyko jau  tradiciniu tapęs jų susitikimas. Renginys prasidėjo skambant Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio pedagogės Dalios Svirskaitės, Sonatos Vilčiauskienės ir Vilniaus universiteto studentės Vygailės Vilčiauskaitės atliekamoms dainoms.

Šių metų kraštiečių susitikimo tema – Naumiestis šimtmečio bėgyje. Išklausyti du pranešimai. Pirmąjį pranešimą „Naumiesčio bendruomenės“ perskaitė Dr. Zigmas Malinauskas. Jis priminė, kad Vanagių piliakalniui jau yra 2 000 metų ir šią datą vertėtų paminėti. Nustatyta, kad I tūkst. po Kr. Vanagiuose jau buvo įtvirtintas piliakalnis. Tai didžiausias piliakalnis tarp Minijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. XIV a. pabaigoje gyvenvietės jau neminimos. Kraštas vėl apgyvendinti pradėtas po Melno taikos sutarties. Didžiojo maro metais (1709–1711) gyventojų itin sumažėjo, jų liko tik 10 procentų. 1755 m. Naumiestyje gyveno 37 šeimos, iš kurių 24 buvo žydų, 6 prūsų, 6 lietuvių, 1 vokiečių kilmės. Gyventojų sparčiai pagausėjo tik XIX a. Po 1863 m. sukilimo nuslopinimo caro valdžia konfiskuotose sukilimo dalyvių dvaruose apgyvendino rusų valstiečius. Taip nusavintas Sugintų dvaras, kurio žemėse apsigyveno stačiatikiai. Gyventojų skaičių ir tautinę sudėtį pakoregavo praūžę pasauliniai karai.

Klaipėdos universiteto studento Viktoro Gailiaus pranešimo tema – Žemaičių Naumiesčio seniūnijos kraštovaizdžio geografinė-retrospektyvinė analizė, XIX a. vidurio XXI a. pradžios demografinė, agrarinė ir urbanistinė situacija. Atskirais metais nuo XIX a. vidurio. iki XXI a. pradžios keitėsi miestelio plotas ir gyventojų skaičius, o daugiausia gyventojų jame buvo 1985 m. (2 500), nors labai panašus skaičius fiksuotas ir XIX a. pabaigoje.  Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, skirtingai nuo Šilutės rajono, gyvenamosios vietovės nuo XX a. pabaigos iki pastarojo laikmečio išliko visos, tik sumažėjusios. Seniūnijoje yra 33 kaimai.

Apie tai, kuo gyvena šiandien Žemaičių Naumiesčio muziejus kalbėjo muziejininkė Valentina Pielikienė. Šiemet muziejus sulaukė gausesnio skaičiaus lankytojų, atvykusių iš tolimų kraštų, besidominčių savo giminės šaknimis, istorija. Lankėsi tarpukario Naumiesčio fotografo Bliombergo sūnus Markas, jo pusbrolis su šeima. Jie susipažino su ekspozicija, aplankė žydų kapines, žydų genocido aukų vietą, apžiūrėjo sinagogą. Muziejuje lankėsi viešnios iš Kolumbijos – Bogotos mero Antano Mockaus (kilęs iš Kivylių, mokėsi Žemaičių Naumiestyje) anūkės. Jas ypač domino etnografiniai eksponatai. Žemaičių Naumiestyje viešėjo Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius, kuris patvirtino, kad prie muziejaus pastato esantis akmuo yra tikrai apeiginis ir labai vertingas.

Susitikimo metu kraštiečiai buvo pakviesti į muziejų, kur jiems pristatyta paroda „Žemaičių Naumiesčio šimtmečio žmonės“.

Svečiai galėjo pasigrožėti bibliotekoje eksponuojama Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skulptūros sekcijos paroda „Skulptoriai valstybės šimtmečiui”, susipažinti su virtualia Žemaičių Naumiesčio apylinkių mažosios architektūros paroda. Kraštiečiams pristatytas naujas laikraščio „Svečias“ numeris.