Velykų paroda Inkakliuose

Nuotrauka Algimanto Jokšo

Nuo seno lietuviai garsėja savo darbštumu, nagingumu, meistryste. Moterys sugebėdavo aprengti savo šeimas sunkmečiu siūdamos, megzdamos, nerdamos, siuvinėdamos. Kraičio skrynios niekad nebuvo tuščios. Vyrai garsėjo kalvyste, dirbiniais iš medžio, odos.

Šiuo metu viską galima nusipirkti. Parduotuvės lūžta nuo prekių pasiūlos. Tačiau rankų darbai tebėra labai mėgiami. Tuo buvo galima įsitikinti užsukus į Inkaklių mokyklą- daugiafunkcį centrą, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Inkaklių filialą balandžio mėnesį. Pašnekintos inkakliškės sutiko parodyti savo darbelius. Taip atsirado Velykų paroda, kurią mielai „apgyvendino“ir globojo bibliotekoje bibliotekininkė Daiva Milkerienė.

Balandžio 17 dienos pavakare inkakliškiai buvo pakviesti į Velykų parodos aptarimą. Parodą aplankė Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Pasveikinęs parodos dalyvius ir lankytojus, seniūnas pasidžiaugė, kad išdrįstama darbus parodyti visuomenei, išreiškė nuomonę, kad rankdarbius būtų galima eksponuoti ir parduoti kaimų šventėse. Inkaklių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius papasakojo apie velykinius darbus, kuriant įspūdingus margučius Naisių konkursui, pasveikino parodos dalyvius, kiekvienam asmeniškai įteikdamas padėkos raštą.

Parodon įspūdingą vąšeliu nertų baltų nėrinių „pusnį“, skrybėlaitę ir rankinę iš lino siūlų, atnešė Vida Svižina. Nėrėja pasakojo, kad nėriniai nunerti jaunystėje, pagal nėrimo žurnaluose meistriškai atliktus pavyzdžius. Vidos artimieji taip pat pasižymi nagingumu ir aktyviausiai dalyvavo šioje parodoje. Aleksandras Tarvydas pristatė savo medinius šaukštus, išdrožtus iš beržo. Mokinė Judita Tarvydaitė atnešė mielus, su žavia vaikiška išmone atliktus keramikos darbelius bei inkilą iš kartono, kuriame įtaisytas net laikrodis, laipteliai. Mergaitės mama Dalia Tarvydienė demonstravo vąšeliu nertas stalo puošmenas. Danguolė Nausėdienė pristatė kvilingo būdu išpuoštus Velykų margučius, dekupažo technika atliktus paveikslus, lovelį margučiams ridenti, o žaismingą velykinę nuotaiką vestibiulyje skleidė jos iš varnalėšų ir kitos gamtinės medžiagos sukurta vištelė. Jūratės Kazlauskienės Velykų antelė iš šieno ir kitų medžiagų, glaudė dailiai spalvoto popieriaus juostelėm išpuoštus margučius. Garbingo amžiaus, bet miklių rankų Zinaida Bartkienė jau dabar virbalais kuria kalėdines dovanas savo mylimiems anūkams , kad laiku suspėtų, nes jų turi visą pulkelį. Spalvotos šiltos ilgos ir trumpos kojinaitės, pirštuotos pirštinės, krepšeliai. Niekur tokių nenusipirksi, nes darbuose įmegzta meilė ir širdies šiluma, dovanotas brangus laikas. Apie mamos darbus nuoširdžiai pasakojo dukra, Inkaklių mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja metodininkė Danguolė Volkova. Virginija Rukšnaitienė pristatė darbus iš karoliukų. Lankytojams ypač patiko lietuviškas, žalias karoliukų šakas svarinantis berželis. Džiugino kruopštūs, spalvingi, išmoningi darbai. Daina Pozingienė kuria papuošalus iš modelino, kurie lankytojus džiugino spalvingumu, užbaigtumu, vaizduote. Smagu buvo liesti pynių raštais megztus, švelnių siūlų moteriškus aksesuarus. Česlova Rudienė lankytojams parodė vąšeliu nertus spalvotus Velykų pasakos herojus. Pirmiausia iš siūlų nunėrė veikėjus, o paskui sukūrė pasaką apie gerumą ir užuojautą senam žmogui. Šios pasakos vaikai susikaupę klausėsi bibliotekoje balandžio 15 dienos popietę.

Laima Labokienė „draugauja“ su vilna, velia viską, kaip ji sako, ko tik reikia žmogui. Juosta su įveltais gintarais gydyti nugarai, šaliai, bateliai, sagės. Laima pravedė edukacinę pamokėlę ir supažindino su vilnos savybėmis, darbo eiga, darbo priemonėmis. Kadangi vilnai velti reikia skirti daug laiko, Laima dar kartą pakvies susidomėjusius ir pamokys kaip reikia velti.

Sušilę prie arbatos puodelio, pasišnekučiavę, aptarę parodą, palinkėjome vieni kitiems ir tiems, kurie liko namuose, puikių švenčių.