Pristatyta Aleksandro Ilginio ir Ramūno Kraniausko tapybos darbų paroda

Nuotraukos bibliotekos

Rugpjūčio 5 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko klaipėdiečių dailininkų Aleksandro Ilginio (1937–2012) ir Ramūno Kraniausko tapybos darbų parodos pristatymas.

Renginyje dalyvavo šviesios atminties A. Ilginio žmona Marytė ir dukra Raimonda. Susirinkusiems papasakota apie tapytojo gyvenimą ir jo kūrybinį kelią. Jis gimė 1937 m. spalio 15 d. Gargžduose. 1970 m. baigė Maskvos kultūros instituto Piešimo ir tapybos fakultetą. Buvo dailės mokytojas ir vienas aktyviausių 2001 m. įsteigtos Žemaitijos dailininkų sąjungos kūrėjų, nuo 1970 m. vadovavo dailės klubui „Guboja “. Dailininkas tapė peizažus, portretus, natiurmortus. Kūrybai būdingas spalvingumas, dekoratyvumas.

Ramūnas Kraniauskas – architektas pagal profesiją ir menininkas iš pašaukimo. Gimė 1942 m. Kaune, pokario laikotarpiu šeima persikėlė į Priekulę. Ten jis baigė mokyklą. Vėliau mokėsi Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros studijoje. Baigęs mokslus dirbo Miestų statybos projektavimo institute architektu. Jis yra Lietuvos architektų sąjungos ir Žemaitijos dailininkų sąjungos narys. Daug R. Kraniausko sovietmečiu suprojektuotų pastatų pelnė pripažinimą. Buvęs Šilutės kultūros ir pramogų centro pastatas – irgi statytas pagal jo projektą. Architektui dėl griaunamų senųjų pastatų širdies neskauda, nes viskas keičiasi, o pokyčiai yra reikalingi.

Parodos pristatymo metu dailininkas atviravo, kad kažkuris iš menininkų įžeidė jo ambicijas ir visus architektus sakydamas: „Tik brėžinius braižote, daugiau nieko nemokate.“ Tuomet bičiulis A. Ilginis davė dažų ir knygą apie senųjų meistrų tapybos technologijas. Kompozicija ir piešimas problemų nekėlė – to mokėsi institute, o tapyti išmoko pats. Kiekvieną darbą R. Kraniauskas tapo ilgai, apie mėnesį, dažnai pertapo, po kurio laiko ką nors prideda. Ypatingas jo tapybos bruožas – daugiasluoksniškumas, reikalaujantis kantrybės ir išmanymo. Taip išgaunamos jaukios, nestiprios spalvos ir saviti jų deriniai, paveikslai tarsi švyti iš vidaus. Klojami trys ar keturi dažų sluoksniai, po kiekvieno reikia kantriai laukti, kol jie išdžius.

Visi R. Kraniausko paveikslai pagrįsti autoriaus filosofija, išmąstyti – tuo pačiu metu sukurti pasąmonėje ir drobėje. „Paveikslas yra mano kalbėjimas, turintis pagauti ir suvirpinti žmogaus širdį. Žmogus mintimis turi įeiti į mano paveikslus, pabūti ir rasti“, – sako autorius. Jam patinka į savo darbus įdėti truputį mistikos ir paslapties. „Nieko iš natūros. Tai gryna fantazija, nes man svarbu ne vaizdas, o jausmas. Noriu rodyti dvasingą pasaulį, kad žmogų paveikslas sudomintų, įtrauktų, kad žmogus galėtų savo mintimis įeiti į paveikslą ir jame vaikščioti.“ Jo darbuose vyrauja žemės spalvos ir nuolatiniai motyvai – kalnai, dangus, jūra, medžiai, moters, angelo ar dvasių siluetai. Kūrybinio įkvėpimo jis semiasi iš gamtos, kopdamas į kalnus, skaitydamas fantastinę literatūrą.

Kviečiame aplankyti A. Ilginio ir R. Kraniausko tapybos darbų parodą, kuri Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (I aukštas, Tilžės g. 10) veiks iki rugsėjo 2 d.