Kviečia paroda, skirta Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams
Autorius: Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos informacija
Rubrikose: Parodos
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Pastogėlė, IV a., Tilžės g. 10) veikia Lietuvos aviacijos muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Pirmojo ANBO šimtmečiui. Inž. brig. gen. Antanas Gustaitis, tarnyba ir jo lėktuvai“, sukurta minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus. Parodos lankytojai turės galimybę iš arčiau susipažinti su aviacijos inžinieriumi, lakūnu A. Gustaičiu, jo tarnyba ir sukurtais 9 lėktuvais, kurie sudarė pusę tuo metu Lietuvos karo aviacijoje naudotų lėktuvų modelių. Paroda veiks iki balandžio 4 d.
Lietuviškų lėktuvų konstruktorius A. Gustaitis (1898–1941), kilęs iš Obelinės kaimo (Marijampolės sav.), mėgėjišką žemasparnį monoplaną ANBO-I pradėjo statyti 1924 m. Konstravo jį iš metalo, buvo ir medžio konstrukcijos, aptrauktos drobe. Lėktuvas į orą pirmą kartą pakilo 1925 m. liepos 15 d. ANBO-I yra vienintelis išlikęs A. Gustaičio sukonstruotas lėktuvas. Šiuo metu jis eksponuojamas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
A. Gustaitis iš viso sukonstravo įvairios paskirties 9 tipų ANBO lėktuvus ir vadovavo jų gamybai. 1927 m., mokydamasis Paryžiaus aeronautikos institute, sukūrė ANBO-II mokomąjį lėktuvą, kuris buvo geresnis, greitesnis, galėjo atlikti aukštojo pilotažo figūras. Sugrįžęs į Lietuvą lakūnas įtikino karo aviacijos vadovybę, jog reikia gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvus ir atsisakyti Pirmojo pasaulinio karo lėktuvų kopijavimo. Masinė lėktuvų gamyba prasidėjo nuo ANBO-IV, pagaminto 1932 m. Modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius Lietuvos karinio oro laivyno žvalgybos lėktuvus.
Talentingo konstruktoriaus likimas susiklostė tragiškai. SSRS okupavus Lietuvą, A. Gustaitis sovietų valdžios buvo sekamas. 1941 m. šeima pasitraukė į Vokietiją, jis pats mėgindamas pereiti valstybės sieną, ties Suvalkų Kalvarija, pasieniečių buvo suimtas, išvežtas į Maskvą, ten tardomas ir sušaudytas. Amerikoje atsidūrusi lakūno šeima tik 1968 m. sužinojo apie A. Gustaičio likimą.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Pastogėlė, IV a., Tilžės g. 10) veikia Lietuvos aviacijos muziejaus parengta kilnojamoji paroda » Daugiau

Minint Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) veiklos 20-metį, Vydūno viešosios bibliotekos erdves puošia Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narių » Daugiau

Pavasarėjančią 2024 m. kovo 5 d. popietę į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai » Daugiau

2023 m. minint šviesuolio, rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) 155-ąsias gimimo » Daugiau

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale nuo liepos vidurio lankytojai galėjo susipažinti su fotodokumentikos paroda „Reikėjo berniukams » Daugiau

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama tautodailininkės Birutės Baltutienės kūrybinių darbų paroda „Pavasario šaukliai: velykiniai margučiai ir verbos“. » Daugiau

Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, bendradarbiaudamas su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi, pristato parodą, kurioje eksponuojami paveikslai iš Rytų » Daugiau

Laukiant gražiausių žiemos švenčių, šv. Kalėdų, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialas pasipuošė kraštietės tautodailininkės Kristinos » Daugiau

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje veikia Aleksejaus Leonovo (Ukraina) skulptūrų paroda „Dvasios keliais“. Aleksejus Leonovas gimė » Daugiau

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo lankytojus nuo metų pradžios džiugina Vilniaus dailės akademijos grafikos bakalaurės Dainoros » Daugiau
Parašykite komentarą