Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

Nuotrauka AM.lt

Per vakar Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.

Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį visų atliekų. Nors kasmet į sąvartynus patenka vis mažiau atliekų, bet jų sraute maisto atliekų nemažėja. Tai rodo, kad šalies gyventojai nekeičia maisto vartojimo ir švaistymo įpročių.

„Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose. Turime keisti savo požiūrį į atliekas ir daugiau dėmesio skirti jų rūšiavimui ir perdirbimui“, – sako aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.

Siekiant, kad į sąvartynus patektų kuo mažiau biologiškai skaidžių atliekų, kitąmet numatoma inicijuoti visuomenės švietimo projektus, pateikti praktinių pavyzdžių, kaip buityje galima sumažinti maisto atliekų kiekius. Taip pat numatoma parengti reikalavimus iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintam kompostui, kurie leis nustatyti jo kokybę ir jį panaudoti žemės ūkyje kaip trąšą. Jeigu šis kompostas nebus tinkamas žemės ūkiui, jį bus galima panaudoti želdiniams.

Skatinant sukurti ir plėtoti infrastruktūrą biologiškai skaidžioms atliekoms surinkti ir tvarkyti, iki 2019 m. planuojama įdiegti rūšiuojamojo maisto bei virtuvės atliekų surinkimą ir apdorojimą ir tam skirti reikiamų lėšų. Mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose turėtų skatinti ir nuo 2016 m. pradedamas taikyti sąvartynų mokestis.

2014–2020 m. ketinama skirti apie 70 mln. eurų ES struktūrinės paramos fondų lėšų didinti individualioms valdoms skirtų biologinių atliekų surinkimo konteinerių ir kompostavimo priemonių skaičių, įsigyti daugiau atliekų rūšiavimo konteinerių ir įrengti daugiau jų aikštelių, plėtoti visuomenės informavimą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

Kongreso dalyviai pasiūlė sudaryti valstybės ir savivaldybių institucijų, prekybos įmonių ir labdaros organizacijų atstovų darbo grupę. Ji padėtų efektyviau spręsti, kaip mažinti į šiukšlių konteinerius išmetamo maisto kiekius, skatinti jo neišmesti, o atiduoti vartoti arba kompostuoti ar energijai išgauti. Aplinkos ministerija prisijungs prie šios darbo grupės veiklos.