Šrifto dydis:
2013-06-25

Paparčio žiedas pražydo Nikėluose



Rubrikose: Bendruomenėse » Gamta  Žymos:

 

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

 

Joninės, Rasos, Kupolės – pati paslaptingiausia šventė, kai gamta būna pačiame savo jėgų žydėjime. Šventė, kurios metu kai kurios apeigos sunkiai paaiškinamos: per Sekmines pašventintas vanduo ir ugnis, antrą kartą vėl šventinami. Rasos šventėj dalyvauja trys pagrindiniai pradai: ugnis (apeiginis laužas), vanduo ir žemė; trys gamtos karalystės: žmonės, gyvūnai ir augalai (vainikai, vaistažolės – kupolė).

 

Apie populiarią vasaros saulėgrįžos šventę Jonines, kurios ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, dėl krikščionybės įtakos vėliau sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena, rašyti papasakojant kažką ypatingai nauja – gana sudėtinga, bet šventė, kurią suorganizavo entuziazmo ir išmonės nestokojanti Švėkšnos neįgaliųjų draugija, vadovaujama I. Riterienės kartu su J. ir St. Norkais, buvo tikrai įspūdinga.

 

Linksmybės: nuo vartų iki pasivaikščiojimo po mišką

 

Prie ąžuolo vainikais apipintų ir atitinkamai paženklintų šventinių vartų vedančių į sodybą, su paruoštu dubeniu vandens, laukė pavyzdingai tvarkomos sodybos šeimininkai – Jonas ir Stasė Norkai, Nikėlų kaimo vienkiemio gyventojai. Staiga prapliupęs lietus, pakoregavęs rankų mazgojimo ritualą, ne tik rankas, bet nuo galvos iki kojų šventės dalyvius išprausė. Tuomet kiekvienas, vasaros lietaus išpraustas, įžengęs pro vartus, tapo pilnateisiu šventės dalyviu.

 

Sugužėjus į pastogę, kurią čia pat, nepabūgusieji lietaus vyrai, įruošė, buvom maloniai šeimininkų pasveikinti ir pakviesti suvienyti jausmus ir širdis su gamta, pasistengti, kad nuo džiugesio, dainų ir burtų, suvirpėtų visas sodybos oras, tikėti, kad paslaptingasis paparčio žiedas tikrai pražys, o jį radęs – sulauks vilčių ir lūkesčių išsipildymo.

 

Netruko visi pasiskirstyti į keturias komandas ir ėmė miškelyje paparčio žiedo ieškoti. Daug netikėtumų ieškotojai patyrė: mįsles minė, dainas dainavo, malkų ryšulėlius rinko, riestainių ir saldainių ant medžio šakų kabančių rado, net gyvatę teko pabučiuoti, gerai, kad ji iš žolynų nupinta buvo, baisiausia, kad iš miško teko net ir raganą į šventę parsivesti, labiausia visi stebėjosi, kad varduvininkė Janina paparčio žiedą rado.

 

Vakaro svarbiausieji – Jonai, Janinos ir sodybos šeimininkai

 

Kokia gi šventė, be varduvininkų!? Čia draugijos narės visą savo išmonę parodė: iš anksto nupintais spalvingiausiais gėlių vainikėliais, ąžuolo vainikais Jonų ir Janinų galvas dabino, eiles deklamavo, dainas dainavo ir nuoširdžiausius linkėjimus linkėjo, šventės rėmėjų – verslininkų Jolantos ir Arūno Paldauskų suvenyrus dovanojo. Devynių laimės žolynų puokštę ant šeimininkų namo stogo užmetė, kad stebuklinga augalų galia namus ir juose gyvenančius saugotų, negandos aplenktų, gaisrų nebūtų.

 

Draugijos pirmininkė Ingrida džiaugėsi ir dėkojo aktyviems draugijos nariams, Jonui ir Stasei Norkams, kad į savo rankomis išpuoselėtą sodybą draugijos narius sukvietė ir puikią šventę visiems surengė.

 

Paparčio žiedas – dvasinė metafora

 

Dainomis palydėję vakaro saulę, kuri vis slėpėsi už lietaus pritvinkusių debesų, uždegus šventinį laužą, atėjus sutemom, moterys patraukė vainikų su pritaisytomis žvakelėmis vandenin leisti, o po to – drauge paviešėti: alumi, gira, sūriais, pyragais, žalumynais ir kt.

 

Kantriausieji, išbuvę visą naktį, tikėjosi patekančią Saulę sutikti, bet pro debesis ji taip ir nepasirodė. Saulė laikoma šviesos deivė, žmonių, gyvulių ir augalų globėja. Ją senovėje labai mylėjo, meldėsi jai, aukojo aukas.

 

Mūsų dienomis į Joninių šventę žiūrima beveik kaip į eilinį pasilinksminimą, nors vis dažniau bandoma prisiminti ir atgaivinti apeiginius momentus: tokius, kaip saulės palydėjimas ar medžių pagerbimas. Dažnam Rasos diena (Joninės) siejasi tik su vainikų plukdymu ir paparčio žiedo ieškojimu. Norisi priminti Lietuvių sakmę apie Paparčio žiedą, kurioje pasakojama, kad piemenukas ganęs karves ir vieną praganęs. Tą piemenuką išvarė naktį ieškoti karvės. Buvo Rasos šventės naktis ir jam pasitaikė eiti per paparčius. Ir įkrito į vyželę paparčio žiedas – tuomet jis tuoj sužinojo, kur yra praganyta karvė. Nuo to laiko piemenukas viską žinodavo.

 

Dažnai būname pilki, paniurę, bet siekiame šviesos. Paparčio žiedas – tai dvasinė metafora, rodanti kelią į šviesą, o kai eini teisingu keliu, visuomet turi įveikti patį didžiausią pasipriešinimą.

 

Nenuginčijama – reikia visai nedaug – noro švęsti gražiai ir prasmingai.

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Šilutėje pabiro Kalėdiniai nykštukai Šilutėje pabiro Kalėdiniai nykštukai 

  Kad žiemos švenčių laukimas neprailgtų ir neužsisėdėtumėte su kakavos puodeliu ant sofos šiltuose namuose, Šilutės kultūros ir pramogų » Daugiau

Šilutiškių sukurtas stalo žaidimas pasiekė Veiviržėnų ir Bikavėnų bendruomenes Šilutiškių sukurtas stalo žaidimas pasiekė Veiviržėnų ir Bikavėnų bendruomenes 

  Vykdant projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (vadovė – Sandra Jablonskienė), finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės » Daugiau

Advento popietė Ramučiuose Advento popietė Ramučiuose 

  Gruodžio 4 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale vyko advento popietė  „Kūčios – susikaupimas, tikėjimas ir » Daugiau

Šilutės krašto bendruomenės kviečiamos jungtis prie iniciatyvos „Lietuvos galia“ Šilutės krašto bendruomenės kviečiamos jungtis prie iniciatyvos „Lietuvos galia“ 

  Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį visuomenei pristatė savo globojamą iniciatyvą „Lietuvos galia“. Jos tikslas – aktyvinti visuomenės įsitraukimą » Daugiau

Prisiminta praeitis ir gyventojai Prisiminta praeitis ir gyventojai 

  Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje? Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? » Daugiau

Praūžė 13-asis Žuvienės virimo čempionatas Praūžė 13-asis Žuvienės virimo čempionatas 

  Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Pamaryje tradiciškai vyko Žuvienės virimo čempionatas. Šiemet jis – jau tryliktasis. Kasmet daugiatūkstantinę minią žiūrovų » Daugiau

Rusnėje – ir vėl šventinis šurmulys Rusnėje – ir vėl šventinis šurmulys 

  Praėjusį savaitgalį Rusnės saloje ir vėl aidėjo šventinis šurmulys. Į miestelio šventę „Čia ir dabar“ prie senojo Peterso » Daugiau

Nuo šiol tamsoje šviečiantis paminklas laisvės gynėjams Nuo šiol tamsoje šviečiantis paminklas laisvės gynėjams 

  Prieš keletą dienų Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojai vienam iš pagrindinių miestelio akcentų suteikė naujų spalvų – apšvietė paminklą » Daugiau

Žmonių su sielos negalia klubas ,,Sielos paguoda“ įsikėlė į naujas patalpas Žmonių su sielos negalia klubas ,,Sielos paguoda“ įsikėlė į naujas patalpas 

  Žmonių su sielos negalia klubas ,,Sielos paguoda“  prieš šv. Velykas įsikėlė į naujas patalpas, kurias suteikė Šilutės rajono » Daugiau

Švėkšnos bažnyčią papuošė rekordinio dydžio sodas Švėkšnos bažnyčią papuošė rekordinio dydžio sodas 

  Asociacija „Švėkšniškių sambūris“ ir vėl nustebino, o Švėkšnos miestelio vardas nuskambėjo visoje Lietuvoje. Asociacijos vadovei Ingridai Riterienei kilo » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2022 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Adida papildai sportui