Nuo tymų saugo skiepai

Susirūpinti apsauga nuo ūmios virusinės infekcijos reikia ir suaugusiesiems.

Jei manote, kad tymai – tai paprasta vaikiška liga, labai klystate. Prasidėjusi tik karščiavimu ir sloga, ši infekcija gali sukelti plaučių ar smegenų uždegimą ir net tapti mirties priežastimi. Tačiau tymų galima išvengti pasiskiepijus.

Didžiausias tymų protrūkis

Nors pastaraisiais metais mūsų šalyje buvo registruojami tik pavieniai susirgimų tymais atvejai, šiemet Lietuvoje buvo registruotas didžiausias per pastaruosius dešimt metų susirgusiųjų tymais skaičius – šia pavojinga liga susirgo net 51 asmuo. Dauguma jų buvo gydomi infekcinėje ligoninėje.

Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė tikslą iki 2018 metų tymus išnaikinti visame pasaulyje. Iki šiol to padaryti nepavyko, nes sumažėjo skiepijimo apimtys ir vėl kilo tymų protrūkių. Įvairiose Europos ir pasaulio šalyse registruojami ir pavieniai, ir šimtų tūkstančių atvejų protrūkiai.

„Norint pasiekti PSO užsibrėžtą tikslą, skiepijimų apimtys kiekvienoje įstaigoje, teritorijoje, šalyje turi būti didelės, kad nebūtų galimybės plisti ligų sukėlėjams. Deja, pastaraisiais metais Lietuvoje skiepijimų apimtys mažėja, – sako Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Žmonės turėtų suprasti, kad kai nesiskiepija tam tikra dalis žmonių, juos kurį laiką apsaugo kolektyvinis imunitetas, tačiau ilgainiui kyla ligų protrūkiai, kurie jau kelia grėsmę visai visuomenei ir ypač pažeidžiamiems jos nariams – kūdikiams, kurie dar neskiepyti, imunodeficitinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurie dėl ligos itin imlūs užkrečiamosioms ligoms ir pan. Todėl kiekvienas mūsų turėtume būti suinteresuoti, kad pasiskiepijusių asmenų skaičius visuomenėje nesumažėtų ir nesusidarytų sąlygos epidemijoms.“

„Tėvai, neskiepijantys savo vaikų, mano, kad persirgti tymais ir kitomis infekcijomis yra geriau nei skiepytis, tačiau atsisakydami vakcinacijos, jie turi suprasti, kokią atsakomybę už savo atžalų sveikatą prisiima“, – aiškino Santariškių vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja, mokslų daktarė gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Serga vis daugiau suaugusiųjų

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija. Visuomenė jau pamiršo, kad tymai – tai pavojinga liga, kuri iki visuotinio skiepijimo, kuris Lietuvoje buvo pradėtas daugiau nei prieš penkiasdešimt metų, buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių.

Anksčiau tymais sirgdavo tik vaikai, dabar serga vis daugiau suaugusiųjų, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti, skiepyti ne pagal schemą ar jiems dėl tam tikrų priežasčių nesusiformavo imunitetas.

„Skiepai – tai vienintelė efektyvi priemonė nuo tymų. Jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik vieną kartą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite“, – priminė gydytoja I. Ivaškevičienė.

Infekcija plinta per orą

Tymų inkubacinis periodas yra 7–21 diena. Jais užsikrečiama aerogeniniu keliu arba per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ir aplinkos daiktus. Pirmieji tymų požymiai – tai karščiavimas, sloga, kosulys, akių junginės uždegimas, smėlio grūdo dydžio dėmelės aplink burną, bėrimas (lygus, susiliejantis odos paraudimas, kuris prasideda veido srityje, o vėliau išplinta po visą kūną).

Tymų infekcija pavojinga, nes gali sukelti komplikacijų, tokių kaip pneumonija, vidurinės ausies uždegimas, viduriavimas, encefalitas ir net mirtis.

Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama žmogaus organizmui apsaugoti nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5–10 metų. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos skiepijimų schemos.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo tymų skiepijama 15–16 mėn. ir 6–7 metų amžiaus vaikai.

Ar kūdikiai nėra per maži, kad būtų skiepijami?

Skiepijimo esmė – sukurti specifinį imunitetą, nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta imuninė reakcija, panaši kaip esant infekcijai, tačiau nesergama. Vaikai yra skiepijami per kelis pirmuosius gyvenimo metus, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.

Ar pasiskiepijus galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą? Kaip jos pasireiškia?

Nepageidaujamos reakcijos į skiepus, dažniausiai vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje – lengvos ir savaime praeinančios. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas pasireiškia retai.

Kur ieškoti išsamios ir patikimos informacijos apie skiepus?

Daugiau patikimos informacijos apie užkrečiamąsias ligas, nuo kurių saugo skiepai, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt. Čia surasite ir vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Taip pat rekomenduojama konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją