Kūlimai baigiasi… Kokio derliaus tikėtis?

Rugpjūtis daugeliui lietuvių asocijuojasi su kūlimais. Net ir tiems, kurie nėra ūkininkai. Tiesiog tai metas, kai kombainai bei traktoriai dirba kasdien, dažnai iki paryčių, pačios pirmos rasos. Natūralu, kad tai tampa gyvenimo ciklo dalimi, kuri skelbia, kad dar viena vasara baigėsi…

Dažnai pabaiga yra neatsiejama nuo įvertinimo – kokie buvo metai. Visada yra tų, kurie džiaugiasi ir tų, kurie pergyvena, kad metai yra ne tokie geri kaip buvo tikėtasi. Tačiau bandysime apibendrinti 2022-uosius žemės ūkyje.

Naudojama vis inovatyvesnė technika

Džiugu, kad šiuo metu rinkoje galima rasti įvairių priedų, kurie suteikia technikai ne tik daugiau našumo, tačiau ir patogumo patiems ūkininkams. Vienas tokių, pavyzdžiui, yra GPS ūkininkams. Tai tikrai ne tik įranga galinti padėti geriau identifikuoti vietą, kurioje yra žemdirbys. Tai įranga, kuri padeda numatyti reljefo nelygumus, taip pat – operatyviai atlikti tam tikro tipo agrarinės kultūros sėjimo arba kūlimo darbus. Kitas dėmesio vertas pasirinkimas yra drėgnomačiai. Apie juos daugiau skaityti galite čia – http://www.iagro.lt/produktai/produktai/prietaisai-ir-sensoriai/dregnomaciai/. Jie padeda savarankiškai pamatuoti grūdų drėgnumo lygį, nustatyti temperatūros svyravimus, taip pat – kompiuteris saugo ir neribotą skaičių grūdų kalibracijų. Tai labai palengvina ir pagreitina darbus.

Išaugo trąšų kainos

Žinoma, daugeliui puikiai žinoma, kad šiais metais trąšų kainos paaugo net kelis kartus. Tai skatino ūkininkus ieškoti metodų, kurie gali padėti išvengti didelių investicijų, tačiau užauginti tuo pačiu. Džiugu, kad dalis pasirinko ekologiškas trąšas, kurios yra gaunamos iš gamtos. Taip ne tik sumažėjo skiriamos investicijos, tačiau taip pat ir patas gaminys tapo kur kas labiau ekologiškas.

Ūkininkai užaugina tiek, kiek reikia lietuviams

Džiugu, kad mūsų šalies ūkininkai dirba tikrai našiai ir šiuo metu augina tokius grūdinės kilmės gaminių kiekius, kokių reikia mūsų šalies poreikiams patenkinti. Tai turėtų nuraminti visuomenę, kuri bijo, kad esant karo akivaizdoje mums gali trūkti maisto. Tokia tikimybė – tikrai labai retai įmanoma. Tik ne su tokiais gerais ūkininkais.

Eksporto poreikis auga

Džiugu, kad Lietuvos ūkininkai ne tik aptarnauja tautiečius, tačiau taip pat gali nudžiuginti ir gana masyviais eksporto kiekiais. Daugelis galvoja, kad jis yra vykdomas tik į kitas Europos šalis, tačiau mastai yra kur kas didesni.

Lietuvos statistikos departamentas dalinasi, kad Lietuvių kilmės žemės ūkio ir maisto produktų 2020-ais metais buvo eksportuota už daugiau nei  4574 mln. eurų. 2020 m., palyginimui su 2019 m., mūsų šalies kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į kitas šalis paaugo net 553,5 mln. eurų, o tai yra – 13,8 proc. Tai, žinoma, gerina ir mūsų šalies ekonomiką. Galiausiai, esame valstybė, kuri pasaulyje žinomą kaip efektyvi žemės ūkio propaguotoja, kuri tuo pačiu daug dėmesio skiria ir ekologijai.

Žemės ūkis Lietuvoje, kad ir kas vyksta pasaulyje, vis dar klesti. Tai tikrai visada džiugina. Tai atveria galimybes mums net patiems didžiuotis tuo, kad esame agrariška tauta. Gerbkite žemę, nes jos dovanojami vaisiai – mūsų kasdieninis maistas. Ne tik skanus, tačiau ir sotus.