Trečiadienio vakarą į Šilutės kultūros ir pramogų centrą rinkosi žmonės pasidžiaugti gražiais, jaunais, nes tik tokie ir yra dainuojantieji, linksmais žmonėmis, kurie jau dvidešimt metų, paėmę už rankos dainą, atveda ją iki mūsų, klausančiųjų ir įdeda širdin. Dainą ne bet kokią, dainą išskaudėtą, išgyventą, jaudinančią, dainą iš širdies dainuojamą, dainą tarsi medį plačiašakį, šaknimis įaugančią sieloje.
Gausių aplodismentų pelnė žmonės,vedantys šį kolektyvą dainos keliu per gyvenimą ir į menines aukštumas. Pasidžiaugta ir padėkota ilgametei choro koncertmeisterei Gitanai Gelžinytei, vadovei Nijolei Sniečkuvienei, pirmajam choro vadovui, o šiuo metu choro dainininkui Česlovui Jovaišai ir 19 metų chorui vadovaujančiam, iškiliam šilutiškiui maestro Vytautui Jovaišai.
Kelias nuo pirmosios repeticijos nueitas itin ilgas. Ji įvyko 1993 metų vasario 28 dieną, pirmasis koncertas čia, šioje salėje, gegužės pabaigoje, dar po mėnesio dalyvauta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių dainų šventėje Vilniuje. O 1994 metais po ligos grįžus šiuometiniam choro vadovui, ratas užsisuko: 1994, 1998, 2003, 2007, 2009 metais dalyvauta Pasaulio lietuvių dainų šventėse, 10 kartų dalyvauta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos dainų „Leiskit į Tėvynę“ festivaliuose, choras nuo 1995 metų kasmetinių Laisvės kovų dalyvių sąskrydžių pavadinimu „Su Lietuva širdy“ dalyvis. O kiek koncertų būta Šilutės rajono seniūnijose, koncertinių kelionių po visą Lietuvą. Būtent už tai, už Šilutės vardo garsinimą Lietuvoje, 2010 metais choras apdovanotas garbingiausia savivaldybėje „Sidabrinės nendrės“ premija. „Pamario aido“ kolektyvą sieja ilgametė draugystė su daugeliu Lietuvos chorų. Tai ir Klaipėdos tremtinių choras „Atminties gaida“, jurbarkiečiai ir jų choras „Versmė“, draugaujama ir su Kretingos tremtinių choru „Atminties versmė“, ir su Klaipėdos miesto kultūros centro choru „Alna“. Na o jubiliejinį vakarą savo atvykimu bei dainomis džiugino šilutiškių draugai – Telšių rajono savivaldybės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidas“ ir jų vadovė Milda Ulkštinaitė.
Skaičiuoja šis darnus kolektyvas gražius metus, darbus, sudainuotus kūrinius. Tačiau yra dalykų, kurie ir neskaičiuojami sugrįžta atmintin. Su nuoširdžiausiais jausmais ir pagarbia tylos minute prisiminti tie 18 choro dainininkų, kurių šiandien jau nebėra. Po jos choras sudainavo jau išėjusio choristo Eduardo Šmito, dainą „Atminki, drauguži“, kuriai jis parašė ne tik žodžius bet ir muziką. Šio autoriaus dukra Rita, sveikindama kolektyvą garbingo jubiliejaus proga, kalbėjo, kad yra dėkinga už palaikymą sunkiomis valandomis, už puoselėjamą ir gerbiamą tėvelio Eduardo Šmito atminimą. Ta proga įteiktas šventinis tortas ir palinkėta smagaus šventinio pasibuvimo. Šventę pagerbė garbūs svečiai. Sveikinimo ir nuoširdų padėkos žodį tarė Savivaldybės merė Daiva Žebelienė, kuri kiekvienam choristui ir vadovams įteikė padėkos raštus, bei garbingą raštą iš Kultūros ministerijos. Šventėje sulaukta ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos nario, Klaipėdos regiono koordinatoriaus, gerbiamo Jurgio Mykolo Endziulaičio, kuris įteikė svarbius Tremtinių sąjungos ženklus – žymenis „Už nuopelnus Lietuvai“. Šie ženklai garbingai įsegti choro vadovams Vytautui Jovaišai, Nijolei Sniečkuvienei ir choro seniūnei Vaclovai Šarliokienei. O sukaktuvininkus pagerbęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininkas Antanas Balvočius kiekvienam choro dalyviui įteikė Tremtinių sąjungos padėkos raštus.
Už kiekvieną šių nuostabių žmonių dainą, už kiekvieną jų gyvenimo dieną sumokėta širdimi, netektimi, Sibiro kančiomis, jaunyste, sveikata… Kad su skambančia jų daina ant klausančiųjų išbirtų dangiška mana, kad paliesti būtume tos didžiulės gyvenimo kainos suvokimo, šitie žmonės sumokėjo nepaprastai daug. Argi nevertas padėkos tas gebėjimas rasti jėgų dainai, šypsenai, gerai nuotaikai. Ar mes, jaunesni miestelėnai, neprivalome padėkoti jiems už tai, kad šis gražus būrelis širdimi jaunų žmonių išdainuoja savo meilę Tėvynei šaltą Sausio 13-osios rytą, žvarbią Vasario 16-ąją, šerkšnu pasidabinusią Kovo 11-ąją. Šie žmonės jau nebeatskiriami nuo šių ir nuo daugelio kitų mums svarbių datų. Tremtyje grūdintoms jų širdims nešalta, jos dega meilės Lietuvai ugnim, už kurią galime tik žemai lenkti galvą ir dėkoti už gyvenimo džiaugsmo pavyzdį.

Minint jubiliejinę 25-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, 2025 m. balandžio 29-ąją Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje organizuotas kultūrinis » Daugiau

2025 m. kovo 22 d., minint 157-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio ir kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno » Daugiau

Pirmąjį pavasario mėnesį šalyje minint Tarptautinę rašytojų dieną, Lietuvių kalbos dienas, Tarptautinę moters dieną bei Pasaulinę poezijos dieną, » Daugiau

Artėjant Tarptautinei rašytojų dienai, 2025 m. vasario 26 d. susitikti su jaunaisiais skaitytojais į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją » Daugiau

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi, jog tarp 2025 m. vasario 15-ąją Pagėgių savivaldybės kultūros » Daugiau

Tuo, jog knygos yra vedlės po įvairiausias pasaulio šalis turbūt žino kiekvienas. Itin džiugu susipažinti su šias keliones » Daugiau

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji bibliotekos bendruomenė 2025 m. sausio 25 d. kvietė į ypatingą renginį – dokumentinio filmo » Daugiau

Lapkričio 28-ąją Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse » Daugiau

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. LR Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant » Daugiau

Spalio 10 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka buvo pilna vaikų juoko ir šurmulio. Bibliotekoje vyko jaukus ir » Daugiau
Parašykite komentarą