Automobilių gaisrai: pavojus, kurio negalima ignoruoti

Gaisras bendrijoje „Voveraitė“

Gaisras automobilyje per itin trumpą laiką gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Nors šiuolaikiniai automobiliai kuriami taikant vis pažangesnes saugumo technologijas, gaisro rizika išlieka. Techniniai gedimai, elektros instaliacijos sutrikimai, degalų sistemos pažeidimai ar netinkama transporto priemonės priežiūra gali tapti nelaimės priežastimi. Todėl svarbu žinoti, kodėl automobiliai užsidega ir kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis siekiant išvengti skaudžių padarinių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet transporto priemonėse jau kilo 835 gaisrai. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 743 gaisrai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo 12,4 proc. Gaisrai transporto priemonėse sudaro 11,4 proc. visų gaisrų.

Šiemet gaisrų metu buvo sunaikintos ar sugadintos 689 transporto priemonės (125 – sunaikintos, 564 – sugadintos). Didžiausią jų dalį (74,4 proc.) sudaro lengvieji automobiliai.

Iš viso degė 512 lengvųjų automobilių, 43 traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika, 33 autobusai, troleibusai ir mikroautobusai, 31 krovininis automobilis, taip pat ir kitos transporto priemonės. Pagrindinės gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (438), kiti gedimai (119), tyčinė žmonių veika – padegimai (38), kuro tiekimo sistemos gedimai (37), pašalinis ugnies šaltinis (22), savaiminis medžiagų užsidegimas (17) ir kitos priežastys.

26 transporto priemones gaisrų metu ugniagesiams pavyko išsaugoti.

Kodėl dega automobiliai? Pasak Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjo Marko Daukševič, pagrindinės automobilių gaisrų priežastys yra elektros instaliacijos gedimai, elektros prietaisų avarinis darbo režimas, kuro sistemos gedimai, stabdžių sistemos, ratų pakabos, guolių gedimai, degių medžiagų ir skysčių užsidegimas nuo įkaitusių paviršių.

Viena dažniausių gaisrų priežasčių – netvarkinga automobilio elektros instaliacija. Pažeista laidų izoliacija, susidėvėję elektros kontaktai, netinkamai sumontuota papildoma elektros įranga ar perkrautos elektros grandinės gali sukelti trumpąjį jungimą ir įkaitimą. Dėl to gali užsidegti laidų izoliacija, plastikinės detalės ir kitos degios automobilio medžiagos.

Nemažą pavojų kelia ir kuro tiekimo sistemos nesandarumas. Dėl susidėvėjusių žarnelių, nesandarių jungčių ar mechaninių pažeidimų gali pradėti tekėti benzinas arba dyzelinas. Ant įkaitusių variklio ar išmetimo sistemos dalių patekę degalai gali užsiliepsnoti.

Automobilis taip pat gali užsidegti dėl perkaitusių stabdžių, turbinos, guolių ar kitų mechaninių komponentų. Gaisro riziką didina netinkamai atliktas remontas, nekokybiškos atsarginės dalys bei savavališkai įrengta papildoma elektros įranga, neatitinkanti saugos reikalavimų.

Ypač sudėtinga gesinti elektromobilių gaisrus. Dėl mechaninių pažeidimų, perkaitimo ar vidinių gedimų baterijose gali prasidėti šiluminės reakcijos, sukeliančios gaisrą. Net ir nuslopinus liepsną, išlieka pakartotinio užsidegimo rizika.

Gaisrą gali sukelti ir žmogaus neatsargumas – automobilyje netinkamai laikomi degalai, degūs daiktai, rūkymas, nesaugiai naudojami elektros prietaisai ar bandymai techninius gedimus pašalinti nesilaikant saugos reikalavimų.

Kokie pirmieji požymiai gali išduoti, kad automobilis tuojau gali užsiliepsnoti? Pasak Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko Sauliaus Ilgevičiaus, jeigu automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas degalų ar svylančios plastmasės kvapas, iš variklio, priekinio bamperio arba kitų automobilio dalių skyriaus pradeda veržtis dūmai, tai rodo, kad iki gaisro – vienas žingsnis.

„Taip pat staiga prasidėjęs automobilio elektros prietaisų mirgėjimas ar atsijungimas gali rodyti gedimą, dėl kurio gali kilti gaisras. Pastebėjus tokius požymius, jų ignoruoti negalima. Gedimus turi nustatyti ir pašalinti kvalifikuoti specialistai“, – tvirtina jis.

Pareigūno teigimu, šaltuoju metų laiku žmonės dažniau naudoja automobilio stiklo valytuvus, šildymo ar kitus prietaisus. Tuomet elektros laidams tenka didesnė apkrova ir gali pradėti degti laidų izoliacija, nuo kurios užsidegs ir kitos automobilio degiosios dalys.

„Pasitaiko atvejų, kai nuo šalčio sutrūksta senos guminės žarnelės, o iš jų ant variklio išsilieję degalai užsidega. Pavojų gali kelti ir netinkamas automobilio užvedimas naudojant kitos transporto priemonės akumuliatorių, ypač jeigu nesilaikoma gamintojo nurodymų ar naudojami pažeisti laidai. Dar viena klaida, kai negalėdami užvesti automobilio užšalus degalams, vairuotojai bando juos atšildyti atvira ugnimi. Tokie veiksmai gali baigtis transporto priemonės gaisru“, – sako S. Ilgevičius.

Pasak pareigūno, Lietuvoje naudojama nemažai ir senesnių automobilių, todėl labai svarbu reguliariai tikrinti jų techninę būklę.

O ką daryti, jeigu važiuojant užsidegė jūsų automobilis? Pirmiausia sustokite kelkraštyje ir išjunkite variklį. Tuomet skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus. Kol laukiate ugniagesių, paimkite gesintuvą ir, siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po kelių sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausiai dega. Jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.

Primename, kad lengvuosiuose automobiliuose ir automobiliuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui, privalo būti ne mažiau kaip 1 kg gesintuvas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyrius