Gyventojams rekomenduojama maistui nevartoti užlietų šulinių vandens

Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir upėse vandens lygiui artėjant prie stichinio lygio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodamas į šią situaciją, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis (nitritais, nitratais ir kt.), mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt. Patariama maistui vartoti fasuotą geriamąjį vandenį ir vadovautis šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis.

Vienos iš sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl atlydžio ir / ar liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan.

Didžiąją dalį šių junginių suaugę žmonės gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o pieno mišiniais maitinami kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams paruošti. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus.

Atkreiptinas dėmesys, kad virinant vandenį nitritai ir nitratai iš jo nepasišalina.

Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti bei atlikti šulinių vandens tyrimus.

Primename, kad šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.