Šrifto dydis:
2017-04-02

Vėtrungių paroda – gyvas prisilietimas prie praeities


Autorius: Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė
Rubrikose: Parodos

 

Apie vėtrungių atsiradimo ištakas, jų raidą ir tradicijų atgaivinimą  pasakojo klaipėdiškis mgr. Egidijus Bacevičius. Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Apie vėtrungių atsiradimo ištakas, jų raidą ir tradicijų atgaivinimą pasakojo klaipėdiškis mgr. Egidijus Bacevičius. Nuotraukos Violetos Astrauskienės

 

E. V. Berbomo dėka mes turime etnokultūros paveldo unikumu tapusias Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus, neturinčius analogo pasaulyje. Tik neklyskime manydami, kad vėtrunges sumanė būtent jis. Iš tiesų, Kuršmarių žvejybos inspektorius E. V. Berbomas sugalvojo unikalią laivų ir kaimų ženklinimo sistemą – tam tikro pločio ir ilgio, spalvinės gamos ant laivo stiebo tvirtinamas lenteles. Pastebėję, kad ženklai natūraliai sukinėjasi vėjyje, žvejai sugalvojo juos panaudoti kaip prietaisą vėjo krypčiai nustatyti. Vėliau lenteles ėmė puošti pjaustiniais ir spalvinti. Kuršmarių laivai – kurėnai su tokia laivo vizitine kortele, nurodančia iš kokio kaimo ir uosto išplaukęs, mariose plaukiojo iki pat Antrojo pasaulinio karo.

 

Pagaliau ir švėkšniškiai sulaukė progos gyvai prisiliesti prie Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simbolio – vėtrungių. Kartais taip jau būna, kad meistras čia pat, o jo darbais grožėtis tenka aplinkiniuose miesteliuose ir didmiesčiuose. Šį kartą buvo suskubta pasinaudoti proga, kai vėtrungės trumpam sugrįžo namo atsinaujinimui, nes šiltuoju metų laiku jos puošia Nidos gyvenvietę. Penktadienį Švėkšnos bibliotekos ekspozicijų patalpose duris atvėrė vėtrungių paroda „…nuo Švėkšnos iki Vatikano“. Bibliotekininkei D. Litvinienei reikėjo nemenkų pastangų, kad visi atėjusieji į parodos atidarymą sutilptų ir patogiai susėstų. Parodos atidarymas-susitikimas nenuvylė, iš ties, buvo nuoširdus, labai įdomus ir melodingas. Renginį moderavo Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė.

 

Papasakoti apie vėtrungių atsiradimo ištakas, jų raidą ir tradicijų atgaivinimą atvyko vėtrungių meistro Vaidoto artimas bičiulis, klaipėdiškis mgr. Egidijus Bacevičius, kuris beje yra ir vokiečių tyrinėtojo Hanso Vode (Hans Woede) knygos „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės“ įžangos autorius (knyga išversta į lietuvių kalbą, išleista 2016). Svečias pasakojo, kad H. Vode bandė aprėpti esamų vėtrungių įvairovę, išmatavo ir perpiešė 75-ias Vokietijos asmeninių ir muziejų rinkinių vėtrunges. Dalį atkūrė iš piešinių ir nuotraukų. Bendras aprašytų vėtrungių skaičius siekia 150 vienetų. Istorinėmis laikytinos puošniosios vėtrungės, pagamintos 1892–1944 m. laikotarpiu. Ponas Egidijus užbaigdamas akcentavo svarbiausią, jo manymu, kad atgaivinę vėtrungių gaminimo tradiciją, perimame vėtrungių puoselėjimą ir jų saugojimą. Nuo šiol – tai jau mūsoji, lietuviškoji meniškoji vėtrungė.

 

Teol. dr. doc. Remigijus Oželis papasakojo, kad 2013 m. popiežiui Pranciškui padovanota Vaidoto ir jo žmonos Virginos sukurta ąžuolinė tradicinė Kuršių marių kurėnų autentiško 1,2 metro dydžio vėtrungė, kuri ženklino Lietuvos – krikščioniškos Europos valstybės – raidos kryptį. Joje buvo pavaizduoti svarbiausi mūsų šalies akcentai. Vėtrungės viršuje – laivas, kurio burėje pavaizduotas kryžius. Tai simbolizuoja, jog Lietuva neatsiejama nuo krikščioniškojo tikėjimo. Laivas – tai Katalikų bažnyčia, vedama Popiežiaus. Vėtrungės priekyje pavaizduotas kalnas su vilku, kuris pranašiškai pakvietė Gediminą kurti valstybės sostinę Vilnių. Ant kalno – Gedimino pilis su Lietuvos vėliava. Tai mūsų valstybingumo ženklas. Taip pat Vilniaus Arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia ir kiti.

 

Nors vilkytiškis Darius Vilius – senojo amato – kalvystės puoselėtojas, bet turi aistrą dainuoti. Jis subūrė ir kartu su bendraminčiais dainuoja Pamario krašte surinktas ir paties L. Rėzos sukurtas, bei išlikusias lietuvių liaudies dainas. Dariaus suorganizuotas entuziastų būrelis, pasipuošęs tautiniu apdaru, pasiruošęs giesmynus su natomis ir žodžiais, kad visi norintys dainuoti galėtų pritarti, apdainavo, užliūliavo, dovanodami sielos ramybę ir malonumą ausims. Tai buvo lyg sakrali kelionė į praeitį – malda Rytprūsių krašte gyvenusiai tautai.

 

Negali nesistebėti švėkšniškio tautodailininko Vaidoto Bliūdžiaus darbais: senųjų medinių pastatų restauratorius, istorinių laivų – kurėnų statytojas, krikštų restauratorius, vėtrungių gamintojas, bet kaip visada santūrus ir kuklus. Toks jau jis, kurio darbai daugiau, negu jis pats, kalba. Vaidas neslėpė tik vieno, kad vėtrungė – analogo neturinti laivo karūna, šiandien tapo dažnam geidžiamu suvenyru ir, kad šiandien vėtrungės – tai palaipsniui išsivystęs savitas, tik Kuršių marių žvejų gyvenvietėms būdingas, etnokultūros palikimas peraugęs į savitą liaudies meno formą.

 

Būta džiaugsmo ir dėkojimo. Buvusi Vaidoto biologijos mokytoja D. Šaulienė, sveikinusi Vaidotą Bliūdžių parodos atidarymo proga, didžiuojasi, kad mokinys savo darbais ir pasiekimais praaugo mokytoją. Linkėjo jam prasmingų tolimesnių darbų.

 

 

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Ugnės Lidžiūtės iliustracijų padodos pristatymas Ugnės Lidžiūtės iliustracijų padodos pristatymas 

  Birželio  27- tą dieną Gardamo bibliotekoje vyko gardamiškės, Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studentės, Ugnės Lidžiūtės iliustracijų parodos » Daugiau

Žemaičių Naumiestyje pristatyta Valdemaro Tisaičio iliustracijų paroda Žemaičių Naumiestyje pristatyta Valdemaro Tisaičio iliustracijų paroda 

  Birželio 18 dieną Šilutės Fridricho. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale pristatyta Valdemaro Tisaičio iliustracijų Rasos Truikienės eilėraščių » Daugiau

Menininkas Eduardas Juchnevičius – ir mūsų žemėje pėdą įmynęs Menininkas Eduardas Juchnevičius – ir mūsų žemėje pėdą įmynęs (1)

  Simboliška, kad miesto šventės išvakarėse į gimtąjį miestą sugrįžta daug šilutiškių. Eduardas Juchnevičius, dailininkas, poetas ir pedagogas, gyvenęs » Daugiau

Degučiuose pristatyta Ramutės Šveikauskienės tautodailės darbų paroda Degučiuose pristatyta Ramutės Šveikauskienės tautodailės darbų paroda 

  19-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios šūkis „Ateik – sužinok ir išmok“, meno mėgėjus sukvietė į Šilutės F. » Daugiau

Dailės darbų paroda „2 Krantai” Šilutėje Dailės darbų paroda „2 Krantai” Šilutėje 

  Balandžio 12 dieną Neringos meno mokyklos suaugusiųjų studija kartu su Šilutės suaugusiųjų dailės studija ir įgyvendino gražią idėją » Daugiau

Pasaulinę poezijos dieną Šilutės knygos diena Neringoje Pasaulinę poezijos dieną Šilutės knygos diena Neringoje 

  Kovo 21 d., Pasaulinę poezijos dieną, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyko „Šilutiškių kūrybos atodangos“ su knygų autoriais – » Daugiau

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje  – rajono tautodailininkų paroda Šilutės Hugo Šojaus muziejuje – rajono tautodailininkų paroda 

    Kovo 19-osios pavakarę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta Šilutės rajono tautodailininkų paroda. Susirinkusius tautodailininkus sveikino muziejaus direktorė » Daugiau

Boriso Belchev parodos pristatymas „10 metų laukinėje gamtoje“ Boriso Belchev parodos pristatymas „10 metų laukinėje gamtoje“ 

  Sugrįžtantys į Lietuvą paukščiai yra pirmieji pavasario pranašai, net jei žemę nuklojęs sniegas, o orų prognozės vis dar » Daugiau

Gimnazistų dovana miestiečiams – „100 Šilutės krašto akimirkų naujajam šalies šimtmečiui“ Gimnazistų dovana miestiečiams – „100 Šilutės krašto akimirkų naujajam šalies šimtmečiui“ 

  Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistų fotografijų paroda „100 Šilutės krašto akimirkų naujajam šalies » Daugiau

Parodoje – pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos pėdsakai Klaipėdos krašte Parodoje – pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos pėdsakai Klaipėdos krašte 

  Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Minint Antano Smetonos » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2019 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031