Šrifto dydis:
2019-03-01

Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė


Autorius: Parengė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė etnografė
Rubrikose: Įvairenybės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

 

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

 

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

 

Kai jie klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

 

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris – Vilką, Mešką, didžiuosius paukščius – Gervę ir Gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (Ožio ir Avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai brisdami per juos sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, „žydas“ siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

 

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

 

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai persirengus vaikštinėti po kaimą buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.

 

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

„Dainų dainelė“ Šilutėje „Dainų dainelė“ Šilutėje 

  Praėjusią savaitę, sausio 11 d. Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso ,,Dainų dainelė“ I-asis etapas. » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekų fondus papildė kraštiečiai Pagėgių krašto bibliotekų fondus papildė kraštiečiai 

  Gruodis iš kitų mėnesių išsiskiria dvasingų, prasmingų švenčių gausa. Rodos, šiuo metu žmonių širdys sušyla gerumu, atsiranda didžiulis » Daugiau

Pagėgių Valstybinės Vydūno bibliotekos istorijų sugrįžimai Pagėgių Valstybinės Vydūno bibliotekos istorijų sugrįžimai 

  Šventinio šlovno čėso (šlovingo meto) – 2021 m. gruodžio 18 d. vykusio tradicinio kalėdinio Žąsų turgaus Mažojoje Lietuvoje » Daugiau

Parsinešėm Kalėdų dvasią Parsinešėm Kalėdų dvasią 

  Nors iki Kalėdų liko dar keletas dienų, tačiau Šilutės bibliotekoje jau sklando Kalėdų dvasia. Trečiadienio vakarą koncertavo Kultūros » Daugiau

Vilkyškių bibliotekoje – susitikimas „Skambančios sielos“ su dainų autore ir atlikėja Juste Arlauskaite-Jazzu Vilkyškių bibliotekoje – susitikimas „Skambančios sielos“ su dainų autore ir atlikėja Juste Arlauskaite-Jazzu 

  Artėjant gražiausioms metų šventėms, kai gamta bąla ir kandžiojasi šaltukas, norisi pripildyti širdis šiluma bei gerumu. Pagėgių savivaldybės » Daugiau

Šilutėje įvyko etninės kultūros olimpiada Šilutėje įvyko etninės kultūros olimpiada 

  Gruodžio 9 d. Šilutės pirmojoje gimnazijoje vyko Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmasis etapas. Jame dalyvavo Vainuto gimnazijos » Daugiau

Hugo Šojaus muziejuje mokytasi restauravimo paslapčių Hugo Šojaus muziejuje mokytasi restauravimo paslapčių 

  Šilutės turizmo informacijos centro salėje įvyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įgyvendinamo projekto „Darbingo neaktyvaus jaunimo profesinis mokymas ir » Daugiau

Lumpėnų bibliotekai – 70: istorija, kurią kuriame kartu… Lumpėnų bibliotekai – 70: istorija, kurią kuriame kartu… 

  „Žmogaus atmintis išsaugo praeitį. Atrodo, nulėkė, nuskrido metų virtinės. Bet ne. Ateina laikas ir vėl tarsi nerami dvasia, » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – „ne iš kelmo spirtų“ kraštiečių kūrybos darbų parodos atidarymas Vydūno viešojoje bibliotekoje – „ne iš kelmo spirtų“ kraštiečių kūrybos darbų parodos atidarymas 

  Po truputėlį šerkšnui kuriant raižinius pagėgiškių languose, biblioteka pasipuošė įvairiausiomis spalvomis – 2021 m. lapkričio 23 d. čia » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – Pagėgių savitumo kupini dailės ir muzikos etiudai Vydūno viešojoje bibliotekoje – Pagėgių savitumo kupini dailės ir muzikos etiudai 

  Rudeninėmis spalvomis pasidabinę Pagėgiai tampa įkvėpimu ne vienam Pagėgių krašto kūrėjui, o neretai – ir meno mylėtojams iš » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2022 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Adida papildai sportui