Šrifto dydis:
2019-03-01

Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė


Autorius: Parengė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė etnografė
Rubrikose: Įvairenybės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

 

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

 

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

 

Kai jie klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

 

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris – Vilką, Mešką, didžiuosius paukščius – Gervę ir Gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (Ožio ir Avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai brisdami per juos sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, „žydas“ siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

 

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

 

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai persirengus vaikštinėti po kaimą buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.

 

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus 175-osios gimimo metinės Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus 175-osios gimimo metinės 

  Balandžio 1 d. prieš 175 metus gimė būsimasis dvarininkas, ekonomikos tarėjas, Šilutės miesto mecenatas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte » Daugiau

„Trispalvės” laisvės malūnėlių skulptūros jau puošia erdvę prie Šilutės H. Šojaus dvaro „Trispalvės” laisvės malūnėlių skulptūros jau puošia erdvę prie Šilutės H. Šojaus dvaro 

  Šių metų kovo 11 d. sukanka lygiai 30 metų, kai Lietuvoje oficialiai atkurta Nepriklausomybė. Ruošiantis valstybės jubiliejiniams renginiams, » Daugiau

Savivaldybės tarybos nario dovana pradžiugins jaunuosius skaitytojus Savivaldybės tarybos nario dovana pradžiugins jaunuosius skaitytojus (1)

  Vasario 6 dieną Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos tarybos pirmininkas Edvardas Jurjonas viešajai bibliotekai » Daugiau

Nacionaliniam diktantui pasirinktas Birutės Jonuškaitės tekstas „Milinė“ Nacionaliniam diktantui pasirinktas Birutės Jonuškaitės tekstas „Milinė“ 

  Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Pagrindinis jo tikslas – paskatinti žmones didžiuotis lietuvių » Daugiau

Stoniškių bibliotekoje – popietė „Nėra negydančių žolynų ir spalvų“ Stoniškių bibliotekoje – popietė „Nėra negydančių žolynų ir spalvų“ 

  Kiekvieneri metai turtingi savo įvykiais ir įžymiomis datomis – gražiomis, kurias norisi paminėti. Ne išimtis ir 2020-tieji. Sausio » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekose – praūžė „Saugesnio interneto savaitė“ Pagėgių krašto bibliotekose – praūžė „Saugesnio interneto savaitė“ 

  2020 m. vasario 10-15 dienomis Lietuvoje buvo skelbiama „Saugesnio interneto savaitė“. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka ir filialai » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – šilti pokalbiai apie meną, knygas ir… pasaulį! Vydūno viešojoje bibliotekoje – šilti pokalbiai apie meną, knygas ir… pasaulį! 

  Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka kiekvieną mėnesį pasitinka lankytojus skirtingas tematikas apimančiomis įvairaus žanro parodomis, atspindinčiomis ne tik » Daugiau

Popietė su Anatolijumi ir Dalia Žibaičiais Popietė su Anatolijumi ir Dalia Žibaičiais (1)

  Kol dar malonu susitikti su žmogumi, kol dar gundo smalsumas sužinoti, kuo gyvena kitas, pasidžiaugti geromis naujienomis, tol » Daugiau

Nuvežėme „Daug“, palikome „Kiek tilpo“, o parsivežėme „Dar daugiau“ Nuvežėme „Daug“, palikome „Kiek tilpo“, o parsivežėme „Dar daugiau“ 

  Tokiais žodžiais socialiniuose tinkluose viešnagę, skirtą Klaipėdos krašto dienai paminėti, apibūdino Dalia Gud. Sausio 14 pavakarę Šilutės Fridricho » Daugiau

Ar jau turite asmenukę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje? Ar jau turite asmenukę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje? 

  Jei ne, tai paskubėkite, nes 2020 m. sausio 15-ąją, trečiadienį, Šilutės Hugo Šojaus muziejus švęs tarptautinę asmenukių muziejuje » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2020 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930