Šrifto dydis:
2019-03-01

Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė


Autorius: Parengė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė etnografė
Rubrikose: Įvairenybės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

 

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

 

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

 

Kai jie klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

 

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris – Vilką, Mešką, didžiuosius paukščius – Gervę ir Gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (Ožio ir Avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai brisdami per juos sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, „žydas“ siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

 

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

 

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai persirengus vaikštinėti po kaimą buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.

 

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Karpiniuose – meilė Lietuvai Karpiniuose – meilė Lietuvai 

  Kovo 12 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko tautodailininkės Rūtos Emigart Čiuželienės karpinių parodos » Daugiau

Lumpėnų filiale – pavasaris, atnešęs ne vieną šventę lumpėniškiams Lumpėnų filiale – pavasaris, atnešęs ne vieną šventę lumpėniškiams 

  Saulei vis aiškiau raizgant dangų ir mūsų širdys su viltimi laukia pavasario – poezijos šauklio. Pagėgių savivaldybės Vydūno » Daugiau

Etninės kultūros konkursas „Trtamtatulis 2019“ Etninės kultūros konkursas „Trtamtatulis 2019“ 

  Kovo 1 dieną Šilutės H. Šojaus dvare jau trečią kartą vyko vaikų ir mokinių – lietuvių liaudies kūrybos » Daugiau

Kūrybos paukštės paliestas sparnas buvo platus Kūrybos paukštės paliestas sparnas buvo platus 

  Vasario 28 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės rajono pradinių klasių mokinių popietė „Kūrybos paukštės paliesti“. » Daugiau

Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė 

  Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekininkai dalyvavo jubiliejinėje 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje Pagėgių krašto bibliotekininkai dalyvavo jubiliejinėje 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje 

  Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bei filialų darbuotojai sėmėsi profesinių ir kultūrinių kompetencijų augimui vertingų žinių, dalyvaudami Lietuvos » Daugiau

Bibliotekose bus įdomu – ateikite! Bibliotekose bus įdomu – ateikite! 

  Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka – Šilutės bendruomenės kultūrinio ir informacinio gyvenimo ašis, vykdanti kultūrines, šviečiamąsias » Daugiau

Šilutėje pulsavo smagios džiazo improvizacijos Šilutėje pulsavo smagios džiazo improvizacijos 

  Trečiadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre džiazo, ritmo ir improvizacinės muzikos vakarą surengė „Jazz Academy“ iš Kauno. Centro » Daugiau

„Vaivora“ šventė 35 –erių metų jubiliejų „Vaivora“ šventė 35 –erių metų jubiliejų 

  Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvas – moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ – savo 35-erių metų jubiliejų šventė savaitgalį. » Daugiau

Finansuoti du bibliotekos projektai inovatyvioms paslaugoms kurti Finansuoti du bibliotekos projektai inovatyvioms paslaugoms kurti 

  Lietuvos kultūros taryba priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą (7 800 Eur) tęstiniam Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektui » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2019 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031