Šrifto dydis:
2019-03-01

Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė


Autorius: Parengė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė etnografė
Rubrikose: Įvairenybės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

 

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

 

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

 

Kai jie klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

 

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris – Vilką, Mešką, didžiuosius paukščius – Gervę ir Gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (Ožio ir Avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai brisdami per juos sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, „žydas“ siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

 

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

 

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai persirengus vaikštinėti po kaimą buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.

 

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Tarptautinis mokinių chorų festivalis ,,Mes – Pamario vaikai“ Tarptautinis mokinių chorų festivalis ,,Mes – Pamario vaikai“ 

  Juknaičių pagrindinėje mokykloje kas dvejus metus į tradicinį renginį renkasi geriausi rajono ir respublikos dainorėliai. Šių metų gegužės » Daugiau

Baltuose puodeliuose atgijo paukščiai ir pievų spalvos Baltuose puodeliuose atgijo paukščiai ir pievų spalvos 

  Gegužės 16 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos edukacijų klasėje vyko skaitytojų-kūrėjų klubo „Kai knygos atgyja spalvose…“ tęstinumas. » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekininkai dalyvavo kultūrinėje kelionėje po Krokuvą (Lenkija) Pagėgių krašto bibliotekininkai dalyvavo kultūrinėje kelionėje po Krokuvą (Lenkija) 

  Gegužės 18-19 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje-kultūrinėje kelionėje » Daugiau

Literatūros popietė „Žmonijos išmintis sudėta knygose“ Literatūros popietė „Žmonijos išmintis sudėta knygose“ 

  Gegužės 9-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vyko literatūros popietė „Žmonijos išmintis sudėta knygose“. Diskusijoje ir » Daugiau

Kūrybinis-edukacinis užsiėmimas Pašyšių bibliotekoje Kūrybinis-edukacinis užsiėmimas Pašyšių bibliotekoje 

  Kiekvieną gegužę ,šeimos dieną pasitinkant VB Pašyšių filialo bibliotekininkė kviečia Pašyšių moteris kūrybinei atokvėpio valandėlei. Šiais užsiėmimais stengiuosi » Daugiau

ŠILUTĖS MIESTO ŠVENTĖS PROGRAMA ŠILUTĖS MIESTO ŠVENTĖS PROGRAMA 

  2019 M. GEGUŽĖS 24 D. 18.00 EKUMENINĖS PAMALDOS UŽ ŠILUTĖS MIESTĄ IR ŠILUTIŠKIUS Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje (Lietuvininkų » Daugiau

„Kai žodžiai gieda…“ „Kai žodžiai gieda…“ 

  Gegužės 9–ąją dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje 16–ąjį kartą organizuota tradicinė Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau » Daugiau

Pasakų rytmetis su močiutėmis Pasakų rytmetis su močiutėmis 

  Gegužės 7-oji –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga visoje Lietuvoje vyksta akcija „Lietuva skaito‘2019“, kviečianti imti » Daugiau

Paminėti jubiliejiniai Piktupėnų bibliotekos metai Paminėti jubiliejiniai Piktupėnų bibliotekos metai 

  Apsemtas peizažas ir aš jame mažas Dairausi žmogaus. Nuo kalno į slėnį Žali Piktupėnų rugiai lig dangaus… Lina » Daugiau

Tarpukario Europos mada ir jos pokyčiai Tarpukario Europos mada ir jos pokyčiai 

  Gegužės 7 d. šilutiškiai buvo kviečiami suskubti įsigyti bilietus į Aleksandro Vasiljevo parodos atidarymą ir susitikimą su pačiu » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2019 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031