Šrifto dydis:
2019-03-01

Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė


Autorius: Parengė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė etnografė
Rubrikose: Įvairenybės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

Nuotraukos Astos Bartkevičiūtės

 

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

 

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

 

Kai jie klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

 

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris – Vilką, Mešką, didžiuosius paukščius – Gervę ir Gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (Ožio ir Avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai brisdami per juos sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, „žydas“ siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

 

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

 

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai persirengus vaikštinėti po kaimą buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.

 

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Dainų skambėjimu prisiminti filosofai Vydūnas ir Imanuelis Kantas Dainų skambėjimu prisiminti filosofai Vydūnas ir Imanuelis Kantas 

  Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio „Kamana“ narys Osvaldas Armonas, perskaitęs visą Vydūno „Susivokimo maldą“, 2024 m. kovo » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – kūrybinė-edukacinė popietė moksleiviams „Stebuklingas pasaulis, kur menas ir pasakojimai susilieja“ Vydūno viešojoje bibliotekoje – kūrybinė-edukacinė popietė moksleiviams „Stebuklingas pasaulis, kur menas ir pasakojimai susilieja“ 

  Pavasario saulei vis dar slepiantis už debesų, 2024 m. kovo 12 d. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi Pagėgių savivaldybės » Daugiau

Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje tradicija įrašyta į nematerialaus kultūros paveldo nacionalinį sąvadą Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje tradicija įrašyta į nematerialaus kultūros paveldo nacionalinį sąvadą 

  Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekininkai sėmėsi profesinės patirties 24-ojoje Vilniaus knygų mugėje Pagėgių krašto bibliotekininkai sėmėsi profesinės patirties 24-ojoje Vilniaus knygų mugėje 

  Didžiausia Baltijos šalyse knygų ir muzikos šventė – Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstanti Vilniaus knygų mugė » Daugiau

Į Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvą įsiliejo nauja specialistė Į Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvą įsiliejo nauja specialistė 

  Nuo šiol jaunuosius lankytojus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje pasitinka naujas veidas – kraštietė, šilgališkė Gitana » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi viešnios iš Šilutės Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi viešnios iš Šilutės 

  Vasario 14 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi Šilutės trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenė ir šio universiteto » Daugiau

Duotas startas Šilutės krašto kultūros centrų reorganizavimui Duotas startas Šilutės krašto kultūros centrų reorganizavimui 

  Sausio 25 d. vykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nariai pritarė sprendimo projektui „Dėl biudžetinių įstaigų Senųjų » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – literatūrinė edukacija-viktorina mažiesiems gamtos mylėtojams Vydūno viešojoje bibliotekoje – literatūrinė edukacija-viktorina mažiesiems gamtos mylėtojams 

  Per košiantį vėją, tačiau su spindinčiomis šypsenomis veiduose, 2024 m. sausio 25 d. į Vydūno viešąją biblioteką atvyko » Daugiau

Vilkyškių bibliotekoje paminėta Tarptautinė edukacijos diena Vilkyškių bibliotekoje paminėta Tarptautinė edukacijos diena 

  Minint Tarptautinę edukacijos dieną, 2024 m. sausio 24 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Vilkyškių filiale organizuota kūrybinė » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje sėkmingai baigta Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programa Vydūno viešojoje bibliotekoje sėkmingai baigta Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programa 

  Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programą sėkmingai baigė Karina Šimkutė. Merginos savanorystė truko 6 » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Adida papildai sportui