Tarp savivaldybių – Kuršių marių dalybos
Autorius: Vidmantas Matutis | Klaipėda
Rubrikose: Lietuvoje Žymos: Kuršių marios
Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus
Neringos savivaldybės norą gauti dalį Kuršių marių teritorijos išskėstomis rankomis sutiko Klaipėdos rajono valdžia. Tačiau to nenori daryti šilutiškiai, rašo dienraštis Klaipėda.
Dabar Kuršių marios priklauso kranto pusėje esančioms savivaldybėms – dalis Klaipėdos miesto, dalis Klaipėdos rajono, o didžiausia dalis – Šilutės rajono savivaldybei.
Neringos savivaldybė teritorijos Kuršių mariose beveik neturi. Šilutės ir Klaipėdos rajonų valdos Kuršių mariose tęsiasi iki pat Kuršių nerijos krantų.
Tai apsunkina Neringos savivaldybei gauti ES paramą vandens turizmui plėtoti. Ji netgi negali atnaujinti Nidos uosto. Teoriškai šis yra Nidoje, įregistruotas adresu Naglių g. 14, tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad uosto statiniai yra Šilutės rajone.
Nidos savivaldybė kreipėsi į kaimynes kitapus Kuršių marių, kad jos pasidalintų šiuo vandens telkiniu. Galimybė ištaisyti sovietmečio klaidas ir dalį Kuršių marių skirti Neringos savivaldybei yra numatyta dar 1994 metais parengtoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sutiko Neringos miesto savivaldybei padovanoti 1,5 tūkst. ha Kuršių marių dalį ties Juodkrante.
Kol kas sprendimų nepriėmė ir išsamesnės informacijos paprašė Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono vietos politikai.
Šilutės rajone baiminamasi, kad iš jų perėmę dalį Kuršių marių neringiškiai įves ekologinį mokestį, ir šilutiškiai, plaukdami į buvusias valdas, privalės jį mokėti.
Neringiškiai tikino, kad jiems net nebuvo kilusi mintis laivams Kuršių mariose įvesti ekologinį mokestį.
Šilutės delegacija dalyvavo forume „Švietimo kodas“ Kovo 1 d. Kaune vyko forumas ,,Švietimo kodas”, skirtas švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Forume dalyvavop » Daugiau
Seimas pritarė ekonomiškesniam ir skolininkams priimtinesniam išieškojimo procesui Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo projektų pakeitimams, kuriais siekiama ekonomiškesnio ir skolininkams » Daugiau
Baltijos keliui – 34-eri! Prieš 34-erius metus įvyko vienas svarbiausių istorinių įvykių Baltijos šalių istorijoje – akcija Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio » Daugiau
Seime vykusioje konferencijoje – V. Griškevičienės pranešimas Kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“. Konferencijos » Daugiau
Nuo karo siaubo pabėgusius ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui – kompensacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kompensaciją visiems, kurie savo turimuose būstuose ar kitose gyvenimui tinkamose patalpose jau » Daugiau
„Sodros“ išmokos ir įmokos – kas naujo 2022 metais Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios » Daugiau
Nuo liepos 1-osios – karantino pabaiga, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija Informacija apie pakeitimus nuo liepos 1 d. nustojus galioti karantino režimui: Ribojimai karantino metu Ribojimai nuo liepos 1 » Daugiau
Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai – net dviem Šilutės krašto daugiavaikėms mamoms Šilutės rajono savivaldybės atstovai gegužės 3 dieną pasveikino dvi išskirtines daugiavaikes mamas. Tradiciškai kasmet prieš Motinos dieną Lietuvos » Daugiau
Nuo balandžio 7-osios Lietuvoje atlaisvinami judėjimo ribojimai Vyriausybė priėmė sprendimą nuo balandžio 7 dienos visoje Lietuvoje panaikinti draudimą asmenims judėti tarp savivaldybių. » Daugiau
Lietuvoje karantinas dar labiau švelninamas. Kas keičiasi? Vyriausybė pirmadienį vykusio posėdžio metu nusprendė švelninti judėjimo apribojimus Lietuvos savivaldybėse. Nuspręsta ir toliau riboti asmenų judėjimą tarp » Daugiau
Parašykite komentarą