Šilutėje jau žydi magnolijos

Šilutėje jau žydi magnolijos. Nuotraukos Gintaro Radzevičiaus

Šilutėje jau pražydo pirmieji du japoniškųjų magnolijų medžiai, stovintys prie Šilutės r. savivaldybės pastato.

Šilutės magnolijos

Šilutę galima vadinti magnolijų sostine Lietuvoje, nes šiame mieste jos auga daugelyje vietų: prie Seniūnijos, Savivaldybės, Kultūros ir pramogų centro bei daug kur kitur. Pačios seniausios – Japoninė magnolija (Magnolia kobus Thunberg /M. kobuschi Mayr/) ir jos šiaurinė atmaina (M.kobus variet.Borealis Sarg.) auga prie Šilutės dailės mokyklos Liepųg.10. 1992 metais Šilutės rajono taryba paskelbė šiuos motininius magnolijų medžius vietinės reikšmės gamtos paminklais.

Du egzotiškus medelius į Šilutę apie 1933-1934 metus iš Austrijos atvežė tuometinis miesto burmistras Martynas Redveikis. Iš jų išaugintos ir visos kitos Šilutės mieste augančios magnolijos. Dabar jos auga ne tik Šilutėje, bet ir daugelyje Lietuvos vietų. Japoniškųjų magnolijų paplitimo mūsų šalyje istorija unikali ir įdomi.

Kai inžinierius mechanikas Liudvikas Juraška su žmona gydytoja Janina ir dukra Eugenija atvyko gyventi į Šilutę, burmistro jau nebebuvo (manoma, kad jis žuvo rytų fronte), tačiau jo pasodintos magnolijos žydėjo prie Liepų gatvės 10-ojo namo, kuriame įsikūrė Juraškų šeima. Medeliai, pavasarį pražydę dideliais baltais žiedais, sudomino L.Jurašką. Kai pamatė rudenį subrandintas kelias sėkleles, Juraška nesiryžo pats imtis daiginti, bet perdavė jas agronomams. Tačiau sudaiginti nesisekė, ir po 9 metų nesėkmių agronomai atsisakė tęsti bandymus. Šiltnamiuose pavykdavo sudaiginti vieną-kitą magnoliją, bet, pasodinti į atvirą gruntą, augalai žūdavo.

Tačiau atkaklusis žemaitis iš Veiviržėnų nenuleido rankų. Jis išbandė dešimtis sėklų stratifikavimo, žemės įdirbimo, sudygusių augalų aklimatizavimo būdų. Pagaliau 1965 metais, po 20 metų nesėkmingų bandymų, išdygo pirmieji 12 daigelių, iš kurių pirmąją žiemą ištvėrė tik 3, 1970 metais išdygo jau 140 daigų. Savo patyrimu, džiaugsmais ir rūpesčiais 1972 metais L.Juraška pasidalino žurnaluose „Mūsų sodai“ ir „Cvetovodstvo“. 1973 metais 3 medelius Juraška pasodino prie dabartinio seniūnijos pastato, 2 – prie Šilutės ligoninės infekcinių ligų skyriaus (dabar pediatrijos skyrius), dar 2 – prie senojo miškų urėdijos pastato Nemuno gatvėje.

1972 metais magnolijos subrandino ypač gausų sėklų derlių, kurias pasėjus 1973 metais, sudygo apie 3000 daigelių. Pirmąją žiemą apie 20% augalų žuvo, užtat likusieji užsigrūdino. Du tūkstančiai išlikusių vienmečių magnolijų 1974 m. pavasarį buvo perduota Dubravos miškų tyrimo stočiai prof. V.Ramanausko žinion moksliniams tyrinėjimams ir platinimui. Likusius L.Juraška platino po visą Lietuvą, Latviją, Estiją, o kai kurie nukeliavo net iki Sankt Peterburgo, Maskvos, Kazachstano ir net Sachalino. Iš sėklų išaugintos japoninės magnolijos palankiose sąlygose žiedinius pumpurus pradeda krauti devintais-dešimtais metais nuo sėjos.

Tėvo pomėgį tęsia dukra

Kai 1974 metais L.Juraška mirė, magnolijų auginimą perėmė dukra Eugenija Murauskienė: – Tik po tėvelio mirties supratau, kodėl jis su sauja sėklų mane, vienturtę dukrą, visur vesdavosi kartu. Ranka rankon su juo kartu dirbdama žinojau visas sėklų paruošimo subtilybes, daigų priežiūros darbus ir galiu sėkmingai tęsti tėvelio pradėtą darbą – sako ponia Eugenija.

Po tėvo mirties Eugenija išaugino dar virš 4000 magnolijų, ir 1988 metais dar 1700 perdavė tai pačiai Dubravos miškų tyrimo stočiai. Dar 200 vienmečių daigelių įsigijo magnolijų selekcininkas-mėgėjas p.Konstantinas Nedzveckas iš Kietaviškių kaimo Elektrėnų savivaldybėje. 1991 m. Eugenija, norėdama įamžinti savo tėvo Liudviko Juraškos atminimą, 10 medelių padovanojo Šilutės dvaro parkui. 1995-aisiais parke pasodinta magnolijų alėja oficialiai pavadinta L.Juraškos vardu, o 1999 m. lapkričio 19d., Liudviko Juraškos mirties 25-jų metinių proga atidengta atminimo lenta. Murauskienė vis dar daigina japonines magnolijas, turi įsigijusi ir kitų magnolijų rūšių aklimatizavimui: baltažiedžių Žvaigždinės (M.Stellata), jos hibrido (M.Stellata Royalstar); rausvais žiedais Sulanžo (Soulangeana Lennei); alyviniais žiedais lelijažiedės „Susan“. Kol kas pavyko padauginti tik baltažiedes abiejų rūšių žvaigždines magnolijas. „Susan“ nemezga sėklų, nors kasmet žydi labai gausiai ir ilgai – net iki liepos vidurio. Sulanžo magnolija po keletą sėklelių užmezga, tačiau sudaiginti kol kas nepavyko, tad bandymai tęsiasi.

Pažįstamos apželdintojos paskatinta, nuo 2001 metų Eugenija su savo išaugintomis magnolijomis ėmė vykti į dekoratyvinių augalų muges ir parodas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. 2003 m. balandžio 3 d. Žemės ir miškų ūkio parodoje „Ką pasėsi 2003“ Eugenija Juraškaitė-Murauskienė apdovanota diplomu už retų augalų (magnolijų) puoselėjimą ir dauginimą.

Kai Eugenijai talkinusi anūkė Paulina Kardelytė išvyko iš Lietuvos, magnolijas prižiūrėti jai padeda dukra Aušra Murauskienė. Tad magnolijos žydi jau ketvirtai šeimos kartai.

Parengta naudojant Šilutės r. savivaldybės informaciją

Juraškos alėja. Nuotraukos Gintaro Radzevičiaus