Rasa Aškinytė pristatė savo kūrybą Pamaryje

Nuotraukos Dalios Pupšytės

Balandžio 23–29 dienomis visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų 19-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės vienijanti tema „Ateik – sužinok ir išmok“. Šia nacionaline akcija siekiama priminti visiems bibliotekų lankytojams apie neišmatuojamas skaitymo ir kitų šviečiamųjų bei lavinamųjų veiklų, saviugdos, mokymosi bei laisvalaikio praleidimo galimybes, teikiamas bibliotekose.

Šia proga balandžio 25 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su šiuolaikinės lietuvių kartos prozininke Rasa Aškinyte, skirtas besidomintiems šių dienų lietuvių autorių literatūra. Poetas, eseistas Donatas Petrošius taip apibūdina rašytojos kūrybą: „Smagu sutikti autorę, kuri į literatūrą žengtelėjo ne nuo scenos, ne iš žurnalistikos, ne iš virtuvės, o iš filosofijos. O tai reiškia – iš proto ir iš laisvės.“

R. Aškinytė, baigusi bakalauro ir filosofijos magistro studijas, dėsto Lietuvos edukoligijos universitete. Nuo 2006 m. dirba Europos Tarybos švietimo programose įvairiose Europos šalyse. Ji nuo 2012 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Mokslininkė publikavo eilę filosofijos ir etikos vadovėlių. Prozininkė išleido penkis romanus ir istoriją vaikams.

Pati naujausia rašytojos knyga – istorinis detektyvas „Istorija kaip upė“ (2018). Joje pasakojama apie moteris, moterišką seserystę ir likimus, kurie panašūs, nešami tos pačios upės. Tai istorija, jungianti trijų laikmečių moteris: šiuolaikinę moterį ir moteris, gyvenusias XIV a., pranciškonų kankinystės metu, bei XVIII a., raganų teismų laikais. Ankstesni R. Aškinytės romanai: paslaptingai pavadinta knyga „Glesum“ (2016), „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (2013, ši knyga 2014 m. laimėjo „Metų knygos“ apdovanojimą), „Lengvumas“ (2011), „Rūko nesugadinti (2009) ir istorija „Beveik varlės“ (2009), skirta vaikams.

Susitikimo metu rašytoja R. Aškinytė plačiau pristatė savo pastarųjų metų knygas, papasakojo, kaip jos gimė, kaip dėliojosi romanų struktūra, kaip gimė veikėjai, jų charakteriai. Autorė teigė, jog prieš sėdant rašyti kūrinio laukia ilgas bei išsamus studijavimo procesas, faktų, detalių, tikslinimas.

Minėdama istorinį romaną „Glesum“ (lotyniškai glesum – gintaras), R. Aškinytė kalbėjo, kad pastūmėta akademiko Eugenijaus Jovaišos studijavo šūsnis tomų archeologinių tyrinėjimų aprašo bylų. Autorės romanas nukelia skaitytoją į II amžiaus aisčių gentis ir pasakoja apie to laikmečio genties žmonių gyvenimo istorijas, jų buitį, kasdienybę, tradicijas, tolimas keliones iki Romos imperijos, tolimus prekybos ryšius, gintaro eksportą mainais už juelyrikos dirbinius ar ginklus.

Pasiteiravus apie R. Aškinytės tolimesnius kūrybinius užmojus rašytoja užsiminė, jog jau rašanti noveles, kurių bus penkios ar septynios. Apie ką? Apie nesibaigiančią meilę! Beje, išbandžiusi istorinio romano, istorinio detektyvo žanrus, rašytoja pamąstė, kad galbūt nertųsi į visiškai knygų autorei neatrastą mistinės fantastikos žanrą.

Tą pačią dieną R. Aškinytė svečiavosi Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filiale ir bendravo su skaitytojais, pristatydama jiems savo kūrybą.

Susitikimai organizuoti įgyvendinant projektą „Su knyga – į pažinimą“. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.