Pasaulinė turizmo diena – galimybė pažinti ir keliauti

Nuotraukos Karolinos Riterytės

Ar žinote, kad kasmet, rugsėjo 27 d., pasaulyje švenčiama Pasaulinė turizmo diena? Prieš 34 metus šią dieną paskelbė Tarptautinė turizmo organizacija, norėdama paskatinti turizmą. Turizmas – prasmingas ir sveikas laisvalaikio leidimo būdas. Dažnam lietuviui prireikia ne vienos kelionės į užsienį, kad suvoktų ir įvertintų, kiek daug įdomių ir gražių vietų turime čia, Lietuvoje, tik reikia apsižvalgyti, pajusti, pamatyti. Lietuvoje turistams siūlomos pažintinės–istorinės kelionės (ypač gražios Lietuvos pilys, piliakalniai); plaukimas ežerais ir upėmis baidarėmis, poilsis prie Baltijos jūros, Kuršių Nerijoje, kelionės ne tik autobusais, bet ir dviračiais. Ekskursantams sudaromos palankios sąlygos susipažinti su vietine kultūra, žymiais lankytinais objektais, trumpam prisiliečiant prie istorijos.

Pasaulinė turizmo diena skiriama kultūriniam, jaunimo, ekologiniam, neįgaliųjų ir kt. turizmui populiarinti. 2013 m. pasaulinės turizmo dienos šūkis: „Turizmas ir vanduo saugant bendrą mūsų ateitį“.

Pasitikdami Pasaulinę turizmo dieną, Švėkšnos neįgaliųjų draugija pelnytai džiaugiasi, kad veiklios draugijos pirmininkės Ingridos Riterienės pastangomis, šiais metais tiek daug keliavo, pamatė ir pažino. Savo keliones pradėję pavasarį, sprogstant pumpurams ir skleidžiantis pirmiems žiedams, Švėkšnos neįgaliųjų draugija penktąja išvyka jas užbaigė.

Lietuvoje daug įdomių ir gražių vietų, viena iš jų Panemunės pilys – taip vadinasi turistinis maršrutas, menantis prabėgusius amžius. Nuo Jurbarko beveik iki pat Kauno vingiuoja kelias: iš vienos pusės – Nemunas, iš kitos – skardžiai su pilimis, menančiomis XIII a. ir kunigaikščio Vytenio laikus. Visą dieną įkyriai keliauninkus lydėjęs lietus, tikrai negadino Švėkšnos neįgaliųjų draugijos narių nuotaikos ir noro keliauti.

Lydimi kelionės gido, keliauninkai pažintį su Panemunės pilimis pradėjo nuo Nemuno ir Dubysos santakoje esančio Seredžiaus, besipuikuojančio Palemono piliakalniu ir Belvederio pilimi.

Palemono kalnas minimas Lietuvos metraštyje, legendiniame pasakojime apie romėnišką lietuvių kilmę. Seredžius mena nepaprastų kovų su kryžiuočiais laikus. Nuo piliakalnio pasigrožėję gamta ir vaizdais, autobusu judėjo link Veliuonos.

Veliuona garsėja klasicistinės architektūros paminklu – Veliuonos dvaro sodyba su parku. Čia gausu retų augalų. Parke auga itin retas tulpmedis. Vietiniai katalikai didžiuojasi Veliuonos bažnyčia ir visiems primena sklandančią legendą, kad kadaise ties šia bažnyčia stebuklingai sustojo reformacijos plitimas.

Neilgai trukus – Raudonės pilis. Raudonės pilis ir parkas – šiuo metu gyvybingiausia istorinių pilių vieta, nes čia įsikūrusi Raudonės mokykla. Iš 33,5 metro aukščio pilies bokšto atsiveria nuostabi Panemunės panorama.

Nespėja visi susėsti į autobusą – vėl lipa laukan ir vėl pėdina, vėl pilis, ir vėl piliakalnis ir vėl savo vandenis plukdantis Nemunas. Iš Panemunės pilies, maršrutas toliau veda į Jurbarką. Apžiūrėję Vinco Grybo memorialinio muziejaus ekspoziciją, kiek pavažiavę Nemuno link, sustoja trumpam atsikvėpti ir papietauti „Jurodžio“ sodyboje. Kaimo turizmo sodyboje išragavę kulinarinio paveldo patiekalus ir pailsinę kojas – vėl į autobusą ir senuoju plentu į Smalininkus. Beveik visą kilometrą važiuoja tikru gamtos stebuklu – ąžuolų alėja, abiejose kelio pusėse augančių galiūnų, savo šakas supynusių viršum kelio, tuneliu. Apžiūrėję beveik dviejų šimtų metų senumo vandens matavimo stotį, atsisveikina su gidu ir leidžiasi namo.

Štai, savas kraštas dar vis alsuojantis 200 metų ją valdžiusių Pliaterių dvasia, mažąja architektūra, parkais, Genovaitės ir Vilkėno dvaro vilomis, tvenkiniais ir neogotikine šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, pažįstamas ir mielas akiai.

Pasak Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Ingritos Riterienės, nenusivylėme, kelione likome labai patenkinti. Panemunė – tai ne tik vaizdingas kelio ruožas, tai tiesiog kas keli kilometrai pilnas įvairiausių pažintinių objektų kelias.