Pamoka su rašytoju Sigitu Parulskiu

Nuotraukos Nijolės Rimkienės

Rugsėjo 19 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, rašytoju, kritiku, vertėju Sigitu Parulskiu. Susirinkusiems rašytoją pristatė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima Vingienė.

Sigitas Parulskis į literatūrą̨ atėjo su poezijos knyga „Iš ilgesio visa tai“. Dabar jo kūrybiniame bagaže dešimtys eilėraščių, romanų knygų,  pjesių ir esė rinkinių, išversta daugybė knygų iš rusų ir anglų kalbų. Rašytojas yra apdovanotas ne viena literatūrine premija, jo knygos nominuotos Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.  Sigito Parulskio kūryba išversta į daugelį užsienio kalbų. Kūriniai sulaukė kritikų pripažinimo ir skaitytojų įvertinimo.

Pokalbį su susirinkusiais Sigitas Parulskis pradėjo nuo pamąstymų apie skaitymą. Anot rašytojo, skaitymas jo gyvenime labai daug padėjo, tapęs rašytoju jis patyrė daug nuotykių, daug apkeliavo. „Kartais būna visai nieko būti rašytoju“, – teigė jis.

,,Apie literatūrą kalbėti bet kaip man neišeina. Ji neatsiranda iš niekur. Literatūra man patraukli tuo, kad skaitantį žmogų sunku apgauti, nes jis susiduria su įvairiais gyvenimo modeliais, įgauna patirties. Nors kartais žmonės nori būti apgauti, nes negalvoti yra lengviausia. Literatūrinį skonį reikia formuotis patiems“, – tęsė mintį Sigitas Parulskis.

Paklaustas, kokiam skaitytojui jis rašo, sakė, kad rašo daugiausia moterims, nes jos skaito. Rašydamas negalvoja, kas yra jo skaitytojas. Temos formuoja tam tikrą skaitytoją, jos pritraukia tam tikrą grupę. Jo kūrybą skaito ir pagyvenę, ir jauni. Viename susitikime rašytoją sujaudino jaunos merginos prisipažinimas, kad jo knygos padėjo jai ištverti paauglystę.

Ar yra kokia jo parašyta knyga svarbesnė už kitas? Visos knygos jas rašant buvo svarbios. Rašydamas Sigitas Parulskis labai atsakingai aiškinasi įvairiausius dalykus. Kuo žmogus sąmoningesnis, tuo daugiau jam kyla klausimų: kodėl aš taip darau? kodėl man to reikia? Knygos buvo jo kelias į aukštesnį sąmoningumo lygį.

Dauguma susirinkusių buvo jauni žmonės, gimnazistai, tad jiems buvo aktualu išgirsti rašytojo minčių apie kūrybinį rašymą. Sigitas Parulskis teigė, kad reikia atsakyti į septynis klausimus: kieno istoriją aš pasakoju, ko tas personažas nori, kas jam padeda, kas trukdo, kas nutinka gero, kas nutinka blogo, kuo visa tai baigėsi. Pagal šį modelį galima žiūrėti į visas istorijas, tai padeda lengviau jas suprasti.

Baigdamas susitikimą svečias visiems susirinkusiems palinkėjo galvoti apie savo gyvenimą, kaip apie savo istoriją, atsakant į tuos pačius septynis klausimus.