Likimas lėmė, kad per 150 metų Lietuva turėjo net du kartus atgimti, priminti pasauliui, kad lietuvių tauta dar gyva ir nori gyventi savarankiškai.
Nesuklysime teigdami, kad vienas iš pačių žinomiausių tautos žadintojų, kūrybinę veiklą pradėjęs caro priespaudos laikais, buvo Jonas Mačiulis, tautoje labiau žinomas Maironio slapyvardžiu. Paprasti, tačiau lengvai į skaitytojo širdis kelią randantys žodžiai, garbingos praeities išaukštinimas, sugrąžinti didžiųjų kunigaikščių vardai – visa tai tapo papildomais argumentais 1918 metais atkuriant Lietuvą jau ne kaip carinės Rusijos provinciją ar Žečpospolitos pakraštį, o kaip seną Europos valstybę, kurios valstybingumą pamynė svetima jėga.
Visa Lietuva spalio 21 dieną pasitinka savo didžiojo poeto – tautos Dainiaus Jono Mačiulio – Maironio 150-ąsias gimimo metines. Ta proga penktadienio popietę Traksėdžių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Virginija Baronienė pakvietė mokinius ir mokytojus dalyvauti renginyje, skirtame paminėti poeto jubiliejų.
Nuskambėjus vienam iš garsiausių kūrinių „Lietuva brangi“ (muzika – J. Naujalio), mokytoja priminė žinomus poeto gyvenimo ir kūrybos epizodus, pateikė ir nelabai girdėtų faktų.
Vėliau visi renginio dalyviai atidžiai peržiūrėjo įdomų vaizdo filmą apie Maironio muziejų Kaune, pamatė, kaip atrodė poeto gyvenimo ir kūrybos aplinka jam gyvam esant, sužinojo, kokie garsūs ir žinomi prieškario Lietuvos žmonės lankydavosi Maironio namuose.
Vienas iš įdomiausių paminėjimo epizodų buvo garsus eilėraščių skaitymas: įvairių klasių mokiniai raiškiai deklamavo skirtingu metu sukurtus Maironio eilėraščius, klausėsi jų komentarų.
Baigiantis renginiui, dainą vieno iš žinomiausių Maironio eilėraščių „Trakų pilis“ žodžiais atliko muzikos mokytojas Jonas Jurkšas. Vėliau visi nuščiuvę klausė, o kai kurie bandė pritarti dainai, kurią kai kada žmonės klaidingai laiko liaudies daina, – „Oi neverk, matušėle“.
Apie tai, kas yra Maironis, koks jis svarbus Lietuvai ir kiekvienam žmogui asmeniškai, kalbėjo mokyklos direktorė Birutė Morkevičienė. Baigusi savo pasisakymą, direktorė nuoširdžiai padėkojo mokytojai V. Baronienei, įteikė jai padėkos raštą ir vertingą knygą.
- Nuotraukos Klemenso Stulgos

Kovo 22-oji – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje minima kasmet, nes šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, » Daugiau

Vasario 16-ąją, Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuoto iškilmingo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo metu, garbingu apdovanojimu – medaliu » Daugiau

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale vyko švėkšniškės menininkės Violetos Astrauskienės knygų ,,Subyrėjęs pasaulis“, ,,Kurti – tai » Daugiau

Spalio 13 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko kūrybos ir pašnekesių vakaras su rašytojomis » Daugiau

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio filialuose rugsėjo 30 dieną lankėsi ilgai ir nekantriai laukta » Daugiau

Rudenišką 2022 m. rugsėjo 29 d. vakarą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė kraštiečius kvietė iš arčiau susipažinti » Daugiau

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš » Daugiau

Balandžio 1 dieną Gardamo progimnazijos 2 ir 3 klasių mokiniai ir jų mokytoja Virginija Lidžiuvienė rinkosi Gardamo bibliotekoje. » Daugiau

2022 m. pavasaris atnešė ne tik gaivalingą gamtos prisikėlimą, minčių atgimimą, bet taipogi leido pakeliauti laiko tiltais, minint » Daugiau

Kovo 22 d. Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kasmet ypatinga – šią dieną 1868 m. gimė » Daugiau
Parašykite komentarą