Nuošalios sodybos gyventojai kenčia nuo vilkų ir dėl prasto susisiekimo(3)

Išplėštus triušių narvus rodo J.Viržintienė. Nuotraukos Gintaro Radzevičiaus

Nuošalios sodybos šeimininkai įbauginti. Jų sodybą ėmė terorizuoti vilkai, kurie pjauna naminius gyvūnus. Situaciją blogina ir tai, kad dėl nesiliaujančių kritulių vienintelis į nuošalią sodybą vedantis kelias tapo beveik neįveikiamas.

Šilutės priemiestyje, Barzdūnų kaime esančioje sodyboje gyvena Kazimieras Noreika su savo žmona, seserimi Janina Viržintiene bei senyva mama. Visi jie jau sulaukę pensijinio amžiaus. Pensininkai užsiima triušių auginimu.

Puola plėšrūnai. Kaip apsiginti?

J.Viržintienė savo triušius laiko iš lentų ir skardų suręstuose narvuose, kurie stovi po atviru dangumi. Sausio 2 d. moteris nuėjusi prie triušių narvų nustėro, jie buvo išlaužyti, apdraskyti, o narvų viduje nebebuvo net aštuoniolikos triušių. Šalia narvų matėsi triušių kailiukų likučiai, aplink narvus žemėje buvo panašūs į šuns, bet trigubai didesni gyvūnų pėdsakai. Kai kurie narvai buvo apgraužti.

Moteris mano, kad jos augintinius sudraskyti galėjo vilkai. K.Noreika savo triušius laiko tvarte, todėl vilkai prie jo augintinių nepriėjo.

Pasak medžiotojų, jei sodyboje šeimininkavo vilkai, tai kol užuos triušių kvapą jie vis sugrįš. Vilkai grįš kas tris keturias dienas.

Taip ir nutiko. Sausio 5 d. J.Viržintienė vėl rado išdraskytus triušių narvus, o jų viduje trūko dar šešių triušių. Taip iš 28 moters laikytų triušių beliko vos 4. Ji baiminasi, kad dar po trijų dienų laukiniai plėšrūnai gali vėl sugrįžti.

Nuošalios sodybos gyventojai įbauginti, jie baiminasi ir dėl savo saugumo. „Tie vilkai gali ir žmones pulti, mes bijome sutemus ir į lauką išeiti.“ – sakė J.Viržintienė.

Su prašymu apginti nuo vilkų siautėjimo ir atlyginti jų padarytus nuostolius sodybos gyventojai kreipėsi į Šilutės seniūniją. Šilutės seniūnija sureagavo greitai, tą pačią dieną sodyboje lankėsi seniūnijos komisija.

Seniūnijos darbuotojai savo akimis įsitikino, kad sodyboje būta plėšrūno. Bet dėl vilkų, terorizuojančių sodybos gyventojus ir draskančių jų augintinius, komisijos nariai abejoja. Esą, nėra jokių įrodymų, kad ten darbavosi tikrai vilkai, nėra ir pačių sudraskytų gyvūnų liekanų. Savo išvadoje komisija surašė tik tai ką pamatė – jog narvai yra išplėšti, sugadinti, šalia jų mėtėsi triušių kailiukų likučiai, aplinkui matosi gyvūnų pėdsakai.

Komisija savo raštą perdavė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Šilutės rajono agentūros inspektoriui Valentinui Ščerveninui, šis raštą perdavė Klaipėdos departamentui. Aplinkosaugininkai sako, kad šį klausimą turi spręsti ne jie.  Taip pat komisija sakė rašto kopiją perduosianti Šilutės savivaldybės vyr. specialistui-gamtosaugininkui Remigijui Rimkui, tačiau tik ateinantį pirmadienį. Mat tik tada jisai grįš iš atostogų. Bet ar šis valstybės tarnautojas turi spręsti kaip apginti vilkų puldinėjamą sodybą taip pat neaišku.

Netoli vietos kur yra ši nuošali sodyba yra Jonaičių medžiotojų klubo medžioklės plotai. Be ir medžiotojai šioje situacijoje padėti negali. Esą, šaudyti šių gyvūnų kol jie nesukėlė realios grėsmės žmogaus gyvybei, tai yra, neužpuolė pačių gyventojų, negali nei jie, nei patys gyventojai. O iki tol, kaip apsiginti nuo plėšrūnų ar apginti savo augintinius, pačių puolamųjų reikalas.

Neišvažiuojamas kelias. Ar sulauktume pagalbos?

Tačiau tai ne vienintelė nuošalioje sodyboje gyvenančius keturis pensijinio amžiaus gyventojus kamuojanti problema. Į jų sodybą veda vienintelis kelias, kuris atėjus rudeniui tampa sunkiai išvažiuojamas, o žiemą dažnai ir iš viso neišvažiuojamas.

„Į sodybą vedantis kelias yra mūsų vienintelis susisiekimas, bet jis dabar beveik neišvažiuojamas. Jau tris metus prašome seniūnijos jį pataisyti, bet seniūno pavaduotojas sako, kad to daryti nėra numatyta. Šiemet nusipirkau džipą, kad bent maisto būtų galima nuvažiuoti nusipirkti. Prireikus pagalbos, jos greičiausiai ir nesulauktumėme. Kažin ar greitosios automobilis iki mūsų davažiuotų.“ – nuogąstavo K.Noreika.

Kad kelias į sodybą yra tikrai prastos būklės, savo akimis įsitikino ir seniūnijos komisija. K.Noreika sako kelią savo lėšomis taisantis nuolat. Jis dėkingas Šilutės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Edmundui Cipariui, kuris iš savo asmeninio sodo sklypo atidavė statybines atliekas. Jomis vyras šiek tiek paremontavo kelią.

„Kelyje kur labiausiai kaupėsi vanduo padariau pralaidą, kitoje vietoje įrengiau drenažą. Didelį kiekį statybinio laužo turi verslininkas Saulius Stankevičius. Aš su juo kalbėjausi, jis leidžia tą laužą leidžia naudoti be jokio atlygio. Keliui sutaisyti šiomis medžiagomis reikia sunkvežimio, krautuvo, buldozerio. Aš tokios technikos neturiu, neturiu ir pinigų tokiai technikai samdyti.“ – sakė K.Noreika.

Šiuo keliu iki sodybos neprivažiuoja ir bendrovės „Ekoservice“ šiukšliavežės. Apie tai K.Noreika informavo Šilutės seniūną Raimondą Steponkų. „Kodėl aš turiu mokėti už paslaugą, kurios negaunu? Tik po pokalbio aukštom natom su seniūnu man pavyko gauti 50 procentų nuolaidą mokesčiui už šiukšles. Bet nei kelio tvarkyti, nei konteinerio pas mane statyti seniūnija neketina. Man sakė savo šiukšles gabenti į konteinerius už beveik kilometro, esančius prie Šilutės valstybinės maisti ir veterinarijos tarnybos. O kaip aš ten jas per neįveikiamą kelią pristatysiu niekam neįdomu.“ – sakė K.Noreika.

Vyras net sniegą žiemos metu nuo kelio nuvalyti prašo ne seniūnijos, bet kviečiasi už penkių kilometrų gyvenantį savo giminaitį, kuris yra ūkininkas ir turi tam reikiamą techniką.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą