Muzikinis sekmadienis Švėkšnoje

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“, – kažkada pasakė M. K. Čiurlionis. Pratęsiant muzikinį Švėkšnos pulsą, šį kartą klausytojai buvo pakviesti sekmadienio popietę praleisti romantiškai, skambant gyvai valso ir tango muzikai.

Lietuvoje ir užsienyje dažnai koncertuojančio fortepijoninio dueto „Non Stop“ pagrindinė koncertinės veiklos kryptis − fortepijoninio dueto žanro populiarinimas. Abi atlikėjos yra Europos fortepijono pedagogų asociacijos narės.

Tamara Prokopovič Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono studijas, tobulinosi meistriškumo kursuose Gnesino muzikos akademijoje Maskvoje. Daugiau kaip tris dešimtmečius dėsto fortepijoną ir meno istoriją, šiuo metu − mokytoja metodininkė ir koncertmeisterė ekspertė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, yra dirbusi koncertmeistere Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Ji aktyviai dalyvauja rengiant kasmetinius koncertinius ciklus Klaipėdoje, vienas iš kurių apjungia muziką, poeziją ir dailę.

Natalija Blauberg taip pat studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau baigė fortepijoninio dueto aspirantūrą Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo akademijoje, dalyvavo meistriškumo kursuose Kultūros ir meno universitete Sankt Peterburge. Daugiau kaip tris dešimtmečius dėsto fortepijoną ir fortepijono dėstymo metodiką Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Yra Lietuvos ir tarptautinių konkursų bei festivalių vertinimo komisijų narė.

Pianistės Tamara Prokopovič ir Natalija Blauberg susirinkusiems, į grafų Pliaterių Genovaitės vilą Švėkšnoje, dovanojo daugiau nei valandą trukusią gerų emocijų dozę. Klausytojams tereikėjo atverti sielas, kad pajustų šviežios harmonijos dvelksmą, pripildantį neįprasto grožio. Pulsuojantys ritmai žadino mintis, suteikdami žvalumo ir energijos. Nėra nuliūdusiam geresnio guodėjo už muziką. Jeigu tokių ir buvo, nekyla abejonės, kad pastarieji namo išvyko be kankinusio liūdesio, išskridusio kažkur toli, o sielą apglėbė muzikinio skambesio dovanota argentinietiškojo tango meistro Astoro Piazzollos tango nuotaika. Tango – tai meilė ir ilgesys, begalinė aistra ir nuoširdumas, šokis muzikoje ir muzika šokyje. Tai muzika, kuri tirpdo visus ledus, kaitina jausmus ir šildo sielą. Negali likti abejingu argentiniečio muzikos originalumui, ilgesingai melodijai ir magiškam ritmui. Žavėjo ir melodinga valsų karaliaus muzika. Nenuostabu, juk Johann Straussas – tikrų tikriausias valsų, muzikinio svaigulio karalius, priverčiantis šokti kiekvieną – jei ne judesiu, tai bent mintyse. Klausytojų veidai tiesiog nušvisdavo, o šiurpuliukus per kūną pažadinantys atpažįstami muzikiniai motyvai buvo klausomi visu kūnu.

Nutilus aplodismentams, išsakius nuoširdžiausias padėkas ir padovanojus pianistėms gėles, susirinkusieji namo skirstėsi lyg po giluminio sielos masažo stebuklingais muzikos garsais, nusipurtę kasdienybės dulkes.

Negali nepastebėti begalinio „Non Stop“ fortepijoninio dueto jautrumo garsui ir atidumo atliekamiems kūriniams, siekiant visa tai perteikti klausytojams. Pianistės T. Prokopovič ir N. Blauberg tiesiog užkrėtė jaunatviška ir džiugia energija, o nuoširdumu užbūrė kiekvieną neabejingą gyvai muzikai.