Šrifto dydis:
2011-04-15

Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje


Autorius: Elena STANKEVIČIENĖ
Rubrikose: Įvairenybės  Žymos:

(Iš kairės) Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Elena Stankevičienė ant Maironio apdainuoto Rigi Kulm kalno

(Iš kairės) Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Elena Stankevičienė ant Maironio apdainuoto Rigi Kulm kalno. Nuotraukos Pagėgių viešosios bibliotekos

 

Su džiaugsmu ir polėkiu šių eilučių autorė priėmė rengėjų – Lietuvos Universiteto moterų asociacijos (LUMA) prezidentės, XXVII Knygos Mėgėjų draugijos pirmininkės Dalios Poškienės (Kaunas), Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen ir Ciuricho Lietuviškos knygos klubo kvietimą dalyvauti švietėjiškoje – literatūrinėje konferencijoje „Laiko ženklai kultūros istorijoje“, skirtoje Ciuricho Lietuviškos knygos 10-čiui ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 125-osiosm gimimo metinėms paminėti. Konferencija vyko kovo 26 d. Ciuricho (Šveicarija) Marios Lourdes katalikų bažnyčioje, į ją vyko per keturiasdešimt Lietuvos knygos mylėtojų, visuomeninių organizacijų, mokslo, kultūros veikėjų, akademinės bendruomenės žmonių.

 

2011-ieji metai gausūs iškiliais renginiais, žymiomis minėtinomis datomis. Atgautos Laisvės dvidešimtmetis, Didžiųjų netekčių paminėjimo metai, UNESCO 2011-uosius įvardijo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, o Šveicarijos lietuviai mini Ciuricho Lietuviškos knygos 10-metį ir Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės 125-ąsias gimimo metines.

 

Konferencijos įžangos pranešimu Lietuviškos knygos reikšmę išeivijoje įvardijo ir Ciuricho Lietuviškos knygos klubo veiklą per 10 metų apžvelgė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, XXVII Knygos mėgėjų draugiją ir jos darbus pristatė LUMA prezidentė ir šios draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė. Liudvika Naginevičienė, Kauno Technologijos universiteto docentė pristatė Lietuvos universitetų moterų asociacijos veiklą, rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis perskaitė pranešimą „Istorinė atmintis: mitologija, žmogus, knyga“. Svarbiu konferencijos akcentu tapo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pastangomis išleistos knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ pristatymas. Tai Šveicarijos lietuvių parašytų apybraižų rinkinys apie svarbaus lietuvių tautos raštijos laikotarpio – 19 a. paskutiniojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo, bei šių dienų, jau po Nepriklausomybės atgavimo, lietuvių rašytojų viešnages Šveicarijoje. Knygos apybraižų autorės Jūratė Caspersen ir Virginija Siderkevičiūtė pasakojo apie pasirengimą šiam darbui, istorinės, archyvinės medžiagos paieškas, visi knygos autoriai kruopščiai tikslino medžiagą, datas, faktus ir įvykius, kurie liudijo iškilių asmenybių kelionių į Šveicariją tikslus. Apybraižų autorės dalijosi įspūdžiais, patirtais keliaujant lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje, džiaugėsi, kad būta ir gražių atradimų, kurie iki šiol buvo nežinomi, o dabar šie faktai knygoje paskelbti. Kitus pranešimus konferencijoje skaitė poetė, žurnalistė Perpetua Dumšienė, kolekcininkas Henrikas Kebeikis, Kauno miesto muziejaus direktorė Irena Petraitienė.

 

Antroji konferencijos dalis skirta Sofijai Čiurlionienei – Kymantaitei, jos dalyvavimui tarptautiniame moterų judėjime ir pedagoginėje veikloje bei apsilankymams Šveicarijoje. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškai Sofijai, skaitomi skaitovų Viktoro Kirilovo ir Reginos Markevičienės vainikavo meninę konferencijos dalį. Kitus pranešimus skaitė Lietuvai Pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, St. Šilingo draugijos ir Zanavykų klubo pirmininkas Albinas Vaičiūnas, Sūduvos mokslininkas, istorikas, knygų autorius Kęstutis Subačius. Šių eilučių autorė pristatė Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istoriją, kultūrą, bibliotekų veiklą bei krašto literatų sambūrį. Dėkodama Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei už asmeninio fondo įsteigtą literatūrinę premiją Pagėgių krašto nusipelniusiems raštijos žmonėms, Elena Stankevičienė įteikė p. Jūratei Caspersen Pagėgių literato simbolį – žalią šalikėlį su įrašu „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“, dovanojo kraštietės poetės S. Valužienės aforizmų knygą „Žodžiais į taikinį“, krašto literatų kūrybos rinktinę „Poezijos pilnatis“, informacinę medžiagą apie lankytinas Pagėgių krašto vietas.

 

Šveicarijos lietuviams konferencijos dalyviai vežė lietuvišką knygą ir žodį, gardžią rugio duoną, o šie juos globojo visą kelionę, rodė kelius ir takelius, kuriais vaikščiojo Lietuvos poetai, rašytojai. Tai – konferencijos dalyvių kelionė „įkandin savo tautos šviesuolių“ („Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ 6 p.). Prisilietė lietuvaičiai prie lietuvių tautos žiedo – rašytojų, poetų Maironio, Jurgio Baltrušaičio, Jono Biliūno, Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos, Vinco Mykolaičio – Putino, Salomėjos Nėries, Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės, Balio Sruogos ir jau šių dienų poetų Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Jurgio Kunčino gyvenimo ir veiklos Šveicarijoje. Plaukiojo Keturių kantonų ežeru, o palypėję ant Rigi Kulm kalno skaitė Maironio eilėraščius „Rigi Kulm“ (1895), „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“, „Alpių viršūnės“. Žvelgė į šį ežerą ir nuo St. Charles Hall vilos, kur didžio lietuvių poeto Maironio atminimą saugo iškili memorialinė lenta. Šioje viloje Maironis pabaigė rašyti poemą „Jaunoji Lietuva“. „Mėlynosios lelijos“ namas Ciuriche mena Joną Biliūną ir jo čia parašytus apsakymus „Žvaigždė“, „Kad numirsiu, man‘ pakaskit“ ir kt. Fribūras nuo seno garsėjo kaip Vakarų Europos katalikiškasis centras, čia aplankytas St. Michelio kolegijos Teologijos fakultetą, kuriame studijavo V. Mykolaitis – Putinas, čia jaunasis seminaristas buvo išrinktas akademinės studentų bendrijos „Lithuania“ vadovu. Montrio kurorte prie Ženevos (Lemano) ežero vaikščiojo kelionės dalyviai po Šiljono pilį, apdainuotą lordo Bairono ir daugelio kitų poetų. Šveicariją ypač mylėjo Lietuvos lakštingala Salomėja Nėris. Niekada dar nemačiusi Alpių ji eilėraštyje „Alpėse“ rašė: „O baltieji kalnai, o baltieji kalnai / Nusilenkti aš jums kaip dievams atėjau…“. Vaikščiodami poetės takais lankė Bazelį ir šio miesto Katedrą, gėrėjosi Liucernos įstabiaisiais tiltais, ypač Kapellbrucke mediniu tiltu, kuris ne kartą degė, o gaisrų liepsnose žuvo trikampiai originalūs paveikslai, vaizdavę miesto ir šalies istoriją, apžiūrėjo senąją Rotušę, barokinę Jėzuitų bažnyčią, kėlėsi į legendomis apipintą Pilato kalną. Aplankė ir Berną bei šio miesto simbolius – gyvas meškutes, lankė gražiausių krioklių Lauterbruneno slėnį, kalnų kurorte Grindenvalde keltuvais pasikėlę į Jungfrau kalnus vaikščiojo sniego takais. Bazelyje stabtelėjo prie Kauno universitete profesoriavusio Juozo Ereto namo, perskaitė memorialinėje lentelėje „Šiame name gyveno Šveicarijos sūnus Lietuvos patriotas prof. dr. Juozas Eretas-Jakaitis 1896–1984“, prisiminėme įstabią ir skaudžią profesoriaus ir Salomėjos Nėries meilės istoriją…

 

Dar ir dar kartą vartome 2009 m. išleistą knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos“. Aštuoni lietuvių bendruomenės nariai, dabar gyvenantys Šveicarijoje, keliaudami lietuvių tautos šviesuolių takais surado ir užfiksavo jų gyvenimo ir kūrybos ženklus, paliktus svečioje žemėje. Gražiai suguldė šiuos ženklus knygoje: apžvelgti rašytojų lankymosi Šveicarijoje tikslai, įvardinti čia gimę kūriniai, leidinys gausiai iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis. Iškilus ir prasmingas, Lietuvai brangus leidinys. Brangus knygos žmonėms, labai brangus ir mums, pagėgiškiams. „Dovana nuo Alpių lietuvių Pagėgių bibliotekai“ – tai Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, pagėgiškės, Jūratės Caspersen dovana skaitytojams, ją įteikė per knygos pristatymą Pagėgių viešojoje.

 

Dėkojame Jūratei, Gražinai, visai Šveicarijos lietuvių bendruomenei už jausmus, dalintus šios kelionės dalyviams, už Tėvynės meilės pamokas, kurių mokytis mums vis dar reikia. Tuo tarpu knygos sudarytoja Jūratė Caspersen rašo „Šios knygos pasirodymas – tai Šveicarijos lietuvių bendruomenės narių dovana Tėvynei jos vardo paminėjimo 1000-čio proga“.

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Literatūriniai dialogai kitaip Literatūriniai dialogai kitaip 

  Šiuo metu įvestas visuotinis karantinas riboja kultūrinį gyvenimą, renginių organizavimą bei jų lankymą kultūros įstaigose, tarp jų ir » Daugiau

Per antrąją bangą su rudens papročiais ir tradicijomis Per antrąją bangą su rudens papročiais ir tradicijomis 

  Šilutės TAU literatai pirmojo Covid –19 karantino metu sąžiningai rašė dienoraštį – tiesiog tai, kaip išgyveno vieną ar » Daugiau

Vaikams trumpai sustojo laikas – juos užbūrė paukščių gojus ir poezija Vaikams trumpai sustojo laikas – juos užbūrė paukščių gojus ir poezija 

  Spalio 13 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka surengė literatūrinį susitikimą su poete Gerda Jankevičiūte-Petraitiene. Renginį vedė meno » Daugiau

Klasikos gerbėjams pristatyta poezijos ir muzikos programa „Romantizmo paslaptys“ Klasikos gerbėjams pristatyta poezijos ir muzikos programa „Romantizmo paslaptys“ 

  Spalio 2 dieną šilutiškiai buvo pakviesti į Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusį poezijos ir muzikos vakarą „Romantizmo » Daugiau

Kultūros projektas „Ne-miegantys miestai“, apjungęs penkis Lietuvos miestus, į renginius kvietė ir šilutiškius Kultūros projektas „Ne-miegantys miestai“, apjungęs penkis Lietuvos miestus, į renginius kvietė ir šilutiškius 

  Spalio 2–9 dienomis penki Lietuvos miestai tapo vieno projekto dalimi ir savo viešąsias erdves atvėrė kultūros renginiams. Spalio » Daugiau

Patikrinimas be rezultatų Patikrinimas be rezultatų 

  Paskutinę rugsėjo, o seniau vadinto rudens, viržių, rujos, dagos, paukštlėkio, šilinio ir net rudugio vardais, dieną TAU literatai » Daugiau

Kultūros edukacija „Šilutės krašto pėdsekiai“ Kultūros edukacija „Šilutės krašto pėdsekiai“ 

Krašto istorija ir paveldas pradinukams gali būti kietas riešutėlis. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos trečiokai (mokytoja Audronė Miklovienė) spalio 2 » Daugiau

Penktadienio interaktyvus pramogadienis viešojoje bibliotekoje Penktadienio interaktyvus pramogadienis viešojoje bibliotekoje 

  Spalio 2-osios popietę Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 5d klasės mokiniai kartu su mokytoja Snaige Svipaite bei bibliotekininke, » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – tradicinis interaktyvus Europos kalbų dienos minėjimo renginys Vydūno viešojoje bibliotekoje – tradicinis interaktyvus Europos kalbų dienos minėjimo renginys 

  Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko Europos kalbų dienai paminėti skirta interaktyvi žinių edukacija „Europa – kalbų ženkluose“. » Daugiau

Intriguojantis poezijos performansas „Nerkis iš kailio“ nepaliko abejingų Intriguojantis poezijos performansas „Nerkis iš kailio“ nepaliko abejingų 

  Rugsėjo 24 dieną į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką susirinkę žiūrovai buvo nustebinti neįprasto reginio. Formas laužantis „nOrmalus » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2020 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031