Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpas?

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Vartotojai vis rūpestingiau skaičiuoja savo išlaidas ir atidžiau analizuoja gaunamas sąskaitas. Todėl kiekvienas „nežinia už ką“ priskaičiuotas litas kelia jų susierzinimą ar nepasitikėjimą. Ypač gyventojai nepatenkinti mokesčiais už šilumą. Jiems atrodo, kad sumos nepagrįstai didelės, kad jie permoka už gaunamas paslaugas. Sulaukiama skundų dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Kodėl kartais mokėjimas už bendrųjų patalpų šildymą yra gerokai didesnis nei už butą?

Taigi ar būtina šildyti bendrojo naudojimo patalpas?

Gyventojai, nusprendę nešildyti laiptinių, rūsių ar koridorių, gali pakenkti savo būstui. Esant dideliems temperatūrų skirtumams tarp gyventojų butų ir laiptinių ar koridorių, nuo susidariusios drėgmės ims pelyti ar skilinėti sienos, trupėti dažai. Vadinasi, nesaugodami, neprižiūrėdami bendro turto, pakenksim ir savajam. Kitas niuansas – nešildant laiptinių, tenka daugiau šilumos sunaudoti buto šildymui. Juk visiems žinoma tiesa, kad jei buto ar namo išorėje temperatūra yra žema, tai tenka sunaudoti daugiau šilumos energijos norint pasiekti komfortišką temperatūrą buto ar namo viduje. Tad įvertinus pliusus ir minusus, reikėtų ieškoti sprendimo, kaip šilumos bendrojo naudojimo patalpoms sunaudoti kuo mažiau, t. y. užsandarinti langus, nepalikti neuždarytų durų, izoliuoti atvirus vamzdžius rūsiuose, kur ir prarandama dalis šilumos.

Naujųjų daugiabučių gyventojai susiduria su šiek tiek kitokia problema. Dalis žmonių, įsigiję butus, kuriuose yra moderni apskaitos sistema, neketina juose gyventi, tad iki minimumo prisukdami buto šildymą, tikisi mažiau mokėti už buto išlaikymą. Bet gavę sąskaitą, sutrinka, kad jų taupymas – perniek, nes tenka daug mokėti už bendrų patalpų šildymą. Tačiau galėtų būti nepatenkinti ir tokio minimaliai besišildančiojo kaimynai, nes jiems tenka sunaudoti daugiau šilumos energijos tam, kad jų bute būtų +18-19 0 C. O nešildomo buto radiatoriai nuo užšalimo apsaugomi iš kaimynų ir bendrų patalpų ateinančia šiluma. Jeigu name yra daug tokių butų, kuriuose beveik užsuktas šildymas, tai bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojama daugiau šilumos. Fizikoje galioja taisyklė, kad esant temperatūrų skirtumui patalpose, šiluma eis ten, kur oro temperatūra žemesnė. Vadinasi, iš šiltai gyvenančio kaimyno buto, per sienas šiluma keliaus ten, kur vėsiau – į laiptinę, koridorių ar pas nesišildantį kaimyną. Tad įsigijusieji turtą, turėtų pagalvoti ir apie nerašytas bendrabūvio taisykles, nestokoti sąmoningumo ir geranoriškumo. Išlaikyti bendrą turtą, ir ypač jo negadinti, bendrasavininkius įpareigoja ir teisės aktai.

Dar vienas dažnai užduodamas klausimas – kodėl gyventojai, atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, turi mokėti už bendrai naudojamų patalpų šildymą? Paprastai jie būna apsišiltinę savo buto sienas, atlikę kitus darbus, gerinančius buto šilumos būklę, ir nemato reikalo mokėti už laiptinės šildymą, kur naudojama centralizuotai tiekiamo šiluma. Teisės dokumentuose, kuriuose išdėstyti šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms teisiniai pagrindai, teigiama, kad kiekvienas iš namo bendraturčių prisiima įsipareigojimus už laiptinės, rūsio, kitų patalpų išlaikymą ir saugojimą. Asmuo, priėmęs sprendimą turtą įsigyti viename ar kitame daugiabutyje, kartu prisiima ir atsakomybę už bendrą turtą. O kad laiptines reikia šildyti, jau aptarėme anksčiau, tik kodėl tiek daug? Jeigu visas daugiabutis namas turi vieną įvadinį skaitiklį, tai mokslininkų skaičiavimais, 10-20 proc. visos sunaudojamos šilumos tenka bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Jei tie skaičiai kelia abejonių, reikėtų namo bendrijai ar visiems jo gyventojams susitarus samdyti ekspertą, kuris atliktų energetinį auditą ir patikslintų šilumos kiekį, reikalingą laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Yra ir kitas būdas tiksliai sužinoti, kiek reikia mokėti už bendrųjų patalpų šildymą. Tai butų individualių šilumos apskaitos prietaisų įrengimas. Tuomet iš įvadinio namo šilumos skaitiklio rodmenų atėmus butuose suvartotos šilumos kiekį, liktų šilumos kiekis, suvartotas bendrosioms reikmėms, kuris ir būtų padalintas visiems bendraturčiams. Pasitaikė atvejų, kai atlikus energetinį auditą, buvo nustatyta, jog prabangaus namo šilumos sąnaudos bendrojo naudojimo patalpų šildymui viršijo 30 proc. Deja, tai nėra pigus sprendimo būdas – įvertinus darbą ir paties skaitiklio kainą, suma butui viršytų 2000 litų.

Daugiabučių namų bendrijų kūrimas būtų pigesnis ir greitesnis būdas spręsti šilumos, elektros energijos, sunaudojamos bendriems reikalams, paskirstymo problemas. Bendrijos pirmininkas ar kitas paskirtas atsakingas asmuo prižiūrėtų, kad visi butų savininkai sąžiningai deklaruotų karšto vandens suvartojimą, likusi šilumos dalis būtų proporcingai padalinama butų ir laiptinių, kitų bendrų patalpų šildymui. Kaimynai, būdami bendrijos nariais, galėtų patys inicijuoti, kaip turėtų būti sprendžiamos problemos, kylančios dėl bendro turto naudojimo ir jo priežiūros. Nei Kainų komisija, nei savivaldybės institucijos ar šilumos, dujų, elektros tiekėjai neužtikrins racionalaus vartojimo, jei patys gyventojai nesirūpins kaip sumažinti išlaidas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija