Šrifto dydis:
2010-08-22

Kapinių šventė – tarsi žvilgsnis į amžinybę


Autorius: Violeta ASTRAUSKIENĖ
Rubrikose: Religija  Žymos:

Kunigas M.Žilinskis su mažaisiais.

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

 

Galima išvardinti daug bendrų dalykų, kurie jungia įvairiuose kraštuose gyvenančius evangelikus. Kiekviename krašte jie taip pat turi tik savo kraštui būdingus bruožus, tradicijas. Kapinių šventės yra Baltijos evangelikų tradicijos ypatybė ir ši tradicija – gyva. Čia kapinių šventes švenčia dauguma tradicinių šių kraštų evangelikų: liuteronai, reformatai, baptistai. Liuteronai turi atskirą kapinių šventę. Nėra žinoma kada ji gimė, kokios jos kilmės priežastys. Galime tik spėlioti, daryti prielaidas, kad ši tradicija yra užsilikusi iš sovietinių laikų, kai žmonėms buvo draudžiama lankytis bažnyčiose, o kapinėse susiburti ir melstis buvo galima, ir teigti, kad tai Rytų Bažnyčios įtaka, nes stačiatikiai ir sentikiai panašias šventes taip pat švenčia. Ši iki šiol nepakitusi tradicija įrašyta į Lietuvos liaudies kultūros centro sudarytą Lietuvos nematerialiosios kultūros paveldo sąrašą.

 

Lietuviai iki šiol taip pat laidojami skirtingose kapinėse, pavyzdžiui, Lietuvoje yra nemažai liuteronų kapinių, daugiausia buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Evangelikų liuteronų kapinės savitos, kitokios nei katalikų. Nuo seno jose buvo statomi metaliniai kalti ar lieti savitos ornamentikos kryžiai, tvorelės arba kuklūs mediniai, primenantys, kad viskas čia, žemėje, laikina. Mirusiųjų artimieji vasarą, paskirtą sekmadienį, aplanko kapus, juose kartu su kunigu meldžiasi ir gieda. Kapinių šventė – ne tik mirusiųjų prisiminimas, susitikimas su giminėmis, bet ir laikas susimąstyti apie savo gyvenimą ir amžinybę.

 

Švėkšnos evangelikų liuteronų parapija kūrėsi XVII a. pab., ypač XVIII a. pr., kai Švėkšnoje apsigyveno iš Prūsijos atsikėlę lietuvių ir vokiečių amatininkai. Prieš I pasaulinį karą pamaldos buvo laikomos ir lietuvių kalba. Visi evangelikai liuteronai rinkdavosi melstis ir giedoti privačiame bute. Švėkšnos grafų Pliaterių dėka, 1819 m. prie Švėkšnos tvenkinio pastatyta pirmoji bažnyčia, o jai sudegus, 1867 m. pastatydinta vidutinio didumo graži akmens mūro bažnyčia Vilkėno gatvėje.

 

Švėkšnos evangelikų liuteronų parapijos kapinės yra Nikėlų kaime, kuriose rugpjūčio 22 d., sekmadienį, parapijiečiai rinkosi į Kapinių šventę, pamaldėlėse paminėti šiose kapinėse besiilsinčius. Kiekvienas rūpestingai, bet kukliai buvo papuošęs savo artimo žmogaus kapo kauburėlį. Kapinaitės apsuptos miško, tad medžiai susirinkusiesiems teikė pavėsį, o kapų ramybė skatino maldai ir susimąstymui. Pamaldoms vadovavo kunigas Mindaugas Žilinskis. Susirinkusieji klausėsi Dievo žodžio ir kunigo pamokslo apie amžinybę, kuriai kiekvienas turime ruoštis, nuolat būti jai pasirengę ir budėti, nes niekas nežino, nei dienos, nei valandos, meldėsi ir visi kartu giedojo. Dauguma rankose laikė giesmynus, o kol juose atsiversdavo nurodytą giesmę, kunigas perskaitydavo jos tekstą, primindamas tiems, kurie gieda iš atminties. Giesmių tekstai – lyg pamokslai, juose sudėtos tikėjimo teologijos tiesos. Kunigas mintijo, kad šventės metu kapinės virsta gyva Kristaus buvimo vieta, kurioje susitinka keletas kartų. Tų, kurių kūnai ilsisi ramybėje ir tų, kurie tikėjimo kovą dar tęsia. Džiaugėsi, kad tėvai į „ramybės sodą“ atsiveda ir pačius mažiausius. Evangelikų liuteronų Kapinių šventė – tarsi žvilgsnis į Amžinybę, kurion su viltimi ir tikėjimu keliaujama žemiškojo gyvenimo kelionėje.

 

Iki šiol gyva tradicija – ne tik pasimelsti, prisiminti mirusiuosius, bet po šventės susiburti už kapinių ribos, pabendrauti ir užkasti.

 

Po šventės, kunigas M. Žilinskis, visus pakvietė rugpjūčio 28 d. atvykti į Švėkšnos liuteronų evangelikų bažnyčioje, E. Pliaterytės draugijos organizuojamą konferenciją, skirtą Švėkšnos grafų Pliaterių jubiliejiniam paminėjimui.

 

Nikėlų kapinėse šalia tėvo palaikų palaidotas lietuvininkas iš Suvalkijos – kalbotyrininkas, vertėjas Zigfrydas Kalvaitis (1921 – 1997) kuris mokėsi Švėkšnos Saulės gimnazijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje Klaipėdoje, studijavo technologiją Karaliaučiuje. Besibaigiant karui pasitraukė į Švediją, dirbo fabrike, vėliau įsigijo savo fabriką, tačiau mintis, laisvalaikį, o vėliau, pardavęs fabriką, ir lėšas Z. Kalvaitis paskyrė lietuvių kalbos kilmės tyrinėjimams.

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Žukų bažnyčia atgimsta Žukų bažnyčia atgimsta 

  Į užmartį po truputį nueina tie laikai, kai gražuolė Žukų liuteronų evangelikų bažnyčia tarybinės okupacijos metais buvo išniekinta, » Daugiau

Pagerbtas Telšių vyskupas Jonas Boruta Pagerbtas Telšių vyskupas Jonas Boruta 

  Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis kartu su kitais savivaldybių merais spalio 18 d. Telšiuose dalyvavo šv. Mišiose, » Daugiau

Šilutės evangelikų liuteronų parapija (parapijos įsteigimas ir bažnyčios pastatymas) Šilutės evangelikų liuteronų parapija (parapijos įsteigimas ir bažnyčios pastatymas) 

    Šiais metais Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapija švenčia 100-ąsias įkūrimo metines. Apie ją išsamiai yra rašęs KU » Daugiau

Žmonės laukia nefariziejiškos Bažnyčios Žmonės laukia nefariziejiškos Bažnyčios 

    Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje dėmesio centre naujasis popiežius Pranciškus. Visi supranta, kad čia kažkas nauja: » Daugiau

Bažnyčios internetinis puslapis skelbiamas kenkėjišku Bažnyčios internetinis puslapis skelbiamas kenkėjišku 

    „Tinklalapis laikomas kenkėjišku! Yra pranešta, jog šis tinklalapis (silute.lelb.eu) yra kenkėjiškas, tad jis užblokuotas, remiantis naršyklės saugumo » Daugiau

Istorinės Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios laikrodžio rodyklės vėl suka ratus Istorinės Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios laikrodžio rodyklės vėl suka ratus (2)

    Vakar (liepos 18 d.) lygiai 18 valandą Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko istorinis momentas. Šios bažnyčios kunigas » Daugiau

Tai darom dėl Šilutės miesto Tai darom dėl Šilutės miesto (4)

    Vakar (gegužės 3 d.) aukštalipių klubo „Astris Porta“ vadovas Arnoldas Sirvydis atliko Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios (pastatyta » Daugiau

Bikavėniškius aplankė klebonas Bikavėniškius aplankė klebonas 

  Trečiadienio popietę Bikavėnų pradinės mokyklos mokytojai, vaikai ir tėveliai turėjo ypatingą svečią – parapijos kleboną Dainorą Židacką.   » Daugiau

Reformacijos ir savaitraščio „Svečias“ 100 metų paminėjimo šventė „Baltojoje gulbėje“ Reformacijos ir savaitraščio „Svečias“ 100 metų paminėjimo šventė „Baltojoje gulbėje“ (2)

  Reformacijos diena (spalio 31–oji) pažymima visose Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose, tačiau vienoje iš jų kasmet surengiama visos Bažnyčios šventė » Daugiau

Dievo tarnui žemiški patogumai – prioritetas (papildyta) Dievo tarnui žemiški patogumai – prioritetas (papildyta) (19)

  Pravažiuojant pro Vainuto miestelį akį traukia išpuoselėtos miestelio viešosios erdvės, iš kurių išsiskiria Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2020 m. rugsėjo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgp    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930