Šrifto dydis:
2014-12-19

Euro belaukiant – lietuviškų pinigų istorija nuo ilgųjų iki euro



Rubrikose: Lietuvoje  Žymos:

 

3D lietuviškų pinigų istorija

 

Euro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Pokyčių, pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius, baimintis nereikėtų, nes euro įvedimas rodo, jog Lietuva yra pažangi valstybė, pasirengusi koja kojon žengti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Prieš prisijungiant prie euro zonos, V. Laurinavičius siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje.

 

„Lietuviškų pinigų istoriją, neskaičiuojant ikimonetinio laikotarpio bei okupacijos metų, galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tarpukario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos, – sako V. Laurinavičius. – Ikimonetiniame laikotarpyje (XII–XIV a.) buvo naudojami pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai, vadinami lietuviškais ilgaisiais. Nuo XIV a. pabaigos pradėtos kaldinti pirmosios monetos sidabriniai denarai, vėliau kitų nominalų monetos – sidabriniai pusgrašiai, grašiai, trigrašiai, taleriai, auksiniai dukatai. Nominalai buvo skirstomi ne pagal skaičius, kaip tai daroma dabar, bet pagal skirtingą išvaizdą ir pavadinimus.“

 

Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamąja dalimi. Pirmosiose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a. pabaigoje, jo atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą. Tiesa, tuomet dar nebuvo vieningo sutarimo, kaip turėtų atrodyti raitelis, tad vienose monetose jis atsisukęs į kairę, kitose į dešinę, kai kur vaizduotas laikantis ietį ar kalaviją, žirgas vaizduotas tai stovintis, tai šuoliuojantis. Tarpukario Lietuvos monetose raitelio atvaizdą sukūrė dailininkas Juozas Zikaras. Daugiau nei 600 metų skaičiuojantis Lietuvos herbe vaizduojamas raitelis – vienas seniausių ant pinigų vaizduojamų valstybės simbolių, tad lietuviai gali drąsiai didžiuotis nacionaline simbolika, kurios nepraras ir įvedus eurą – Vytį ne tik mes, bet ir visa Europa išvys ir naujosios valiutos monetų nacionalinėje pusėje.

 

Pirmųjų popierinių pinigų istoriją skaičiuoti galima nuo Tado Kosciuškos sukilimo, vykusio XVIII a. pabaigoje. Tuometiniai banknotai, kuriuos išleido patys sukilėliai, visiškai nepanašūs į dabartinius – buvo vienpusiai, iškiliaspaudžiai, o numeriai ir parašas pasirašyti ranka. Nors ši valiuta ilgai apyvartoje neišsilaikė, ji, be abejonės, pradėjo pirmą žingsnį popierinių pinigų raidoje.

 

Nacionalinę valiutą litais pirmą kartą imta vadinti tarpukario Lietuvoje. Kaip ir dera nepriklausomybę sukūrusiai jaunai valstybei, popieriniuose banknotuose buvo naudojama nemažai simbolikos, kaip kad Gediminaičių stulpai ar tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvaitė. Deja, pirmasis litas gyvavo tik 18 metų – po Sovietų okupacijos Lietuvoje buvo naudojami rubliai. Į apyvartą tuo pačiu pavadinimu, tik visiškai kitokios išvaizdos, litai sugrįžo praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo.

 

„Dabartiniai litai, naudojami nuo 1993 m., nežymiai keitėsi: šiek tiek pakito spalvos, tobulėjant technologijoms atsirado daugiau apsaugos ženklų, popierines 1, 2 ir 5 litų kupiūras pakeitė monetos. Daugeliui kyla klausimas – kodėl ant popierinių pinigų vaizduojami šie, o ne kiti Lietuvai nusipelnę asmenys. Nors iškilių žmonių tikrai gausu, Lietuvos istorijos instituto siūlymu nuspręsta vaizduoti XIX-XX a. pr. Lietuvai nusipelniusius asmenis: Lietuvių tautinio atgimimo asmenybes ir Steponą Darių bei Stasį Girėną. Lakūnus vaizduoti nuspręsta dar ir todėl, kad jie reprezentuoja išeiviją“, – pasakoja V. Laurinavičius. Muziejaus vedėjas atkreipia dėmesį, jog būtent legendinio skrydžio per Atlantą 60 metų jubiliejui buvo išleista ir pirmoji proginė moneta atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Įvairioms Lietuvai svarbioms progoms šiuo metu nukaldinta apie 100 įvairių proginių (kolekcinių) ir proginių apyvartinių monetų.

 

„Kiekvienos valstybės piliečiams turėtų būti svarbi nacionalinės valiutos istorija, kuri nusako šalies identitetą ir deda pamatus ekonominiam vystymuisi, – įsitikinęs banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. – Svarbu ne tik žinoti, kad mes, kaip valstybė, judame pirmyn, bet ir suprasti, kokia šiame kelyje lietuviškos valiutos istorija ir apie tai papasakoti savo vaikams.“

 

V. Cucėnas, ragina visus, prieš prisijungiant prie euro zonos, susipažinti ar prisiminti lietuviškų pinigų istoriją. Euro įvedimo proga, ant „Nordea“ banko pastato, esančio Vilniuje, Didžiojoje g. 18, 3D projekcijos pavidalu atgis lietuviškų pinigų istorija. Visai šeimai skirtame pasakojime pinigų kelionė nuo ilgųjų iki euro bus perteikta vizualiai, tad turėtų sudominti ir mažuosius žiūrovus. Projekcija transliuojama nuo gruodžio 25 d. iki sausio 4 d. penkių vakaro seansų metu: 17.30 val. , 18.30 val., 19.30 val., 20.30 val. ir 21.30 val.

 

Būsimos 3D Lietuviško pinigo istorijos anonsą galite pamatyti čia:

 

 

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Vyriausybė griežtina karantino režimą ir pratęsia jį iki metų pabaigos Vyriausybė griežtina karantino režimą ir pratęsia jį iki metų pabaigos 

  Įvertinusi šalyje susiklosčiusią epidemiologinę padėtį ir nepakankamai sumažėjusį gyventojų mobilumą, Vyriausybė pirmadienį nutarė pratęsti karantino režimą iki 2020 » Daugiau

Per Lietuvą ritasi purpurinė banga – nušvito daugiau nei 30 pastatų Per Lietuvą ritasi purpurinė banga – nušvito daugiau nei 30 pastatų 

  Lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną 27-iuose Lietuvos miestuose bei rajonuose purpurine spalva nusidažė daugiau kaip 30 » Daugiau

Vyriausioji rinkimų komisija kviečia pilietiškus žmones tapti rinkimų savanoriais Vyriausioji rinkimų komisija kviečia pilietiškus žmones tapti rinkimų savanoriais 

  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), rengdamasi artėjantiems Seimo rinkimams, atsižvelgdama į kasdien besikeičiančią epidemiologinę situaciją ir siekdama užtikrinti saugų » Daugiau

Veido kaukės vėl bus privalomos parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose Veido kaukės vėl bus privalomos parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose 

  Nuo šeštadienio, rugpjūčio 1 d., apsaugines veido kaukes vėl bus privaloma dėvėti viešajame transporte ir uždarose prekybos ir » Daugiau

Prie Nemuno įsikūrusios savivaldybės laukia upės kelio atkūrimo Prie Nemuno įsikūrusios savivaldybės laukia upės kelio atkūrimo 

  Į Nemuną laivu išplaukęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su devynių savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovais sutarė » Daugiau

Nuspręsta: karantinas pratęsiamas iki balandžio 13 d., taikomi griežtesni reikalavimai Nuspręsta: karantinas pratęsiamas iki balandžio 13 d., taikomi griežtesni reikalavimai 

  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją ir epidemiologų rekomendacijas, nusprendė pratęsti karantino laikotarpį iki balandžio 13 dienos. » Daugiau

Lietuvoje skelbiamas karantinas Lietuvoje skelbiamas karantinas 

  Šeštadienį Lietuvoje nustačius aštuntą užsikrėtimo koronavirusu atvejį, vėlai vakare surengtas skubus Vyriausybės posėdis. Siekiant pažaboti koronaviruso plitimą, visoje » Daugiau

Šilutiškiai pakviesti stebėti tiesioginę Prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją Šilutiškiai pakviesti stebėti tiesioginę Prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją (1)

  Liepos 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko tiesioginė išrinktojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos transliacija, kurią » Daugiau

Prezidentė apdovanojo daugiavaikę mamą Oną Venckienę Prezidentė apdovanojo daugiavaikę mamą Oną Venckienę 

  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjančios Motinos dienos proga pasveikino daugiavaikes motinas ir įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ » Daugiau

Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu didės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu didės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai 

  Nuo 2019 m. sausio 1 d. atlyginimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams didės 10 proc. Kartu su anksčiau » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2021 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031