Bibliotekoje – susitikimas su aktore Gražina Baikštyte

Nuotraukos Ignės Zarambaitės

Rugsėjo 22-ąją, minint rudens lygiadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su aktore, knygų „Rimo Tumino sodas“ ir „Gyvenimas kaip teatras“ autore Gražina Baikštyte.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus auklėtinė Emilija Skrodenytė (mokytoja Angelė Alšauskienė), kanklėmis atlikusi keletą svajingų kūrinių. Po melodingos įžangos prabilo G. Baikštytė, atskleisdama, kad į Šilutę atvyko jau ne pirmą kartą, kadaise lankėsi pamaryje filmavimo metu, tad daugelis apylinkių jai pažįstamos, kelia malonius prisiminimus.

Netrukus viešnia susirinkusiems papasakojo apie tikrąją savo aistrą – rašymą, kuris lydėjo nuo pat mažumės: mokykloje rašydavo ilgus rašinius, auklėtoja prašydavo skaityti juos klasėje kaip gerą pavyzdį, vėliau dirbo kaip žurnalistė. O štai aktorystė aplankė jau vėliau, galima sakyti atsitiktinai, per fotografo Liudo Ruikos nuotrauką „Gražina“, kuri buvo publikuota žurnale „Nemunas“, o paskui paplito kituose Sovietų Sąjungos leidiniuose, pelnė tarptautinę šlovę meninės fotografijos konkursuose. Nuotrauką pamatė vienas Moldovos kino režisierius ir nusprendė susirasti joje užfiksuotą merginą, norėdamas pasiūlyti vaidmenį. Taip ir prasidėjo… Per savo karjerą aktorė įkūnijo apie 40 vaidmenų.

Dar dirbdama žurnaliste G. Baikštytė pastebėjo, kad rašydama straipsnius, ruošdama interviu, nebetelpa į puslapius, periodinių spaudinių rėmus. Redaktorė liepdavo tekstą mažinti perpus, o taip nesinorėdavo kažką išmesti, visi pašnekovų žodžiai atrodė įdomūs ir svarbūs. Pamažu pribrendo mintis parašyti knygą. Tema atėjo pati savaime, nes ji buvo įpratusi rašyti apie žmones, o viena išskirtinių jos pažįstamų asmenybių – režisierius Rimas Tuminas. Taip atsirado pirmoji aktorės knyga „Rimo Tumino sodas“, už keleto metų pasirodė antroji pokalbių knyga „Gyvenimas kaip teatras“.

Abi knygos pagrįstos artimais pokalbiais su kino bei teatro žmonėmis. Visus savo pašnekovus G. Baikštytė pažinojo, bet rašydama knygas pažino dar geriau. Pažinti padėjo ne tik interviu, bet ir laikotarpis iki jo, kada tiesiog pajausdavo, kad žmogus blogai jaučiasi ir yra nepasiryžęs kalbėti, o galbūt atvirkščiai – jis gyvena nuostabiai. Pasak aktorės, kai kurių pokalbių epizodų ji sąmoningai nepublikavo – reikia mokėti atsirinkti, kurios pašnekovų mintys iš tiesų skirtos plačiam skaitytojų ratui, o kurios buvo ištartos atvirumo akimirką ir turėtų likti užkulisiuose.

Taigi apie gyvenimą ir teatrą, apie gyvenimą teatre ir teatrą gyvenime buvo kalbėta šio susitikimo metu. Renginio pabaigoje G. Baikštytė papasakojo ir apie kitus savo pomėgius, pavyzdžiui, keliones ir siuvimą. Susirinkusieji pasmalsavo, ką aktorė daro, kad atrodytų ir jaustųsi puikiai, kokie yra jos įpročiai ar ritualai. Viešnios teigimu – mankšta ir saikinga, sveika mityba, tik tiek. Ji pridūrė, kad gerai savijautai kiekvienas turi atrasti savą receptą.

Ruduo – laikas, kai ypatingai norisi šilumos ne tik kūnui, bet ir sielai. O juk niekas geriau nenuteikia nei jaukus, įdomus pokalbis. Toks ir buvo susitikimas su žinoma aktore.

Renginys organizuotas vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.